Pelkių rūda: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pelkių rūda''' – [[Limonitas|limonito]] rūšis, natūraliai susidaro [[pelkė]]se ant augalų šaknų. Sudaro tankius [[Ochra|ochros]] išvaizdos darinius, kartais primena poringus [[Tufas|tufus]] su augalų atspaudais. Pelkių rūdoje būna 20—6020–60 % geležies oksido, taip pat mangano oksido, iki 30 % vandens, silikatų, smėlio, iki 30 % fosforo rūgšties. Pelkių rūdai labai artima ''velėninė rūda'' arba ''pievų rūda'', aptinkama kaip poringos konkrecinės nuosėdos, paupių ar pusiau užpelkėjusiose pievose.

Pelkių rūdos geležis ima redukuotis 400 °C temperatūroje, o 700–800 °C temperatūroje susidaro akytoji geležis. Senovinėse lydymo krosnyse tilpdavo 1,5-25–2 pūdai rūdos. Tokias krosnis statydavo aukštesnėse vietose, kad vėjas sustiprintų degimą. Vėliau imta ordą pūsti dumplėmis. Baigus lydytis, krosnį pralauždavo išir išimdavo akytosios geležies luitą. Luitą dėdavo ant priekalo ir kaldavo, kol iš luito pašalindavo šlaką. Taip gaudavo minkštą geležį. Toliau kalant ir grūdinant iš jos gaudavo [[plienas|plieną]]. Per sezoną viena tokia krosnimi išlydydavo 75-15075–150 pūdų geležies.