Arielis Šaronas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| paveikslėlio apibūdinimas = Ministras pirmininkas A. Šaronas per susitikimą Pentagone 2002  m.

| visas vardas =

| gimimo vieta = [[Kfar MalalMalalas]], [[Vaizdas:Palestine-Mandate-Ensign-1927-1948.svg|25px]] [[Palestinos mandatas]]

| palaidotas =

| sutuoktinis =

| sutuoktinė = Margalit Sharon (mirė [[1962]]  m.)<br />Lily Sharon (mirė [[2000]]  m.)

| sritis =

| įstaigos =

| pareigos = ministras pirmininkas ([[2001]]–[[2006]])<br />užsienio reikalų ministras ([[1998]]–[[1999]])<br />energijos ir vandens išteklių ministras ([[1996]]–[[1998]])<br />infrastruktūros ministras ([[1990]]–[[1992]])<br />pramonės, prekybos ir darbo ministras ([[1984]]–[[1990]])<br />gynybos ministras ([[1981]]–[[1983]])<br />žemės ūkio ministras {[[1977]]–[[1980]])

| išsilavinimas =

| alma_mater = [[Tel Avivo universitetas]]<br />[[Jeruzalės hebrajų universitetas]]

| doktorantūros_vadovas =

| studentai =

| žinomas =

| apdovanojimai =

| pastabos =

'''Arielis Šaronas''' ({{he|אריאל שרון‎}}, {{en|Ariel Sharon}}, tikrasis vardas ''Ariel Scheinermann'', אריאל שיינרמן‎; g. [[1928]]  m. [[vasario 26]] d.– m. [[2014]]  m. [[sausio 11]] d.)  – [[žydai|žydų]] politikas, generolas, buvęs [[Izraelis|Izraelio]] ministras pirmininkas.

A. Šaronas valdė vienu neramiausių laikotarpių Izraelio valstybės istorijoje, per [[palestiniečiai|palestiniečių]] sukilimą, kuris prasidėjo po [[2000]]  m. žlugusių taikos derybų ir po to ėjusio griežto Izraelio kariuomenės atsako. Daugumai izraeliečių A. Šaronas yra didvyriškas karys, vadovavęs lemiamoms karinėms kampanijoms. Jam lipdytos etiketės  – „Buldozeris“, „Beiruto skerdikas“, tačiau save jis vadino „Kariu“. Jo administracija laikyta didžiausia jėgos šalininke per Izraelio istoriją.

A. Šaronas gimė britų valdytoje [[Palestina|Palestinoje]], išeivių iš Lietuvos Samuilo ir Veros Šeinermanų šeimoje. [[1953]]  m. vedė, su žmona Margalita susilaukė sūnaus Guro. [[1962]]  m. jai mirus, po metų vedė jos seserį Lily. Iš šios santuokos susilaukė dviejų sūnų. Jaunystėje prisijungė prie pogrindinės žydų karinės organizacijos „Haganah“ ir vadovavo būriui Arabų-Izraelio kare [[1948]]-–[[1949]]  m. 6-ajame dešimtmetyje jis vadovavo specialiųjų pajėgų komandai, kurios užduotis buvo atremti palestiniečių sukilėlių atakas. [[1956]]  m. [[Suecas|Sueco]] kare A. Šaronas vadovaudamas desantininkų būriui užsidirbo generolo majoro laipsnį.

[[1967]]  m. atvedė Izraelio karinius dalinius į pergalę prieš [[Egiptas|Egiptą]]. Tuomet Izraelis užėmė [[Sirija]]i priklausiusias [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]] ir Egipto teritoriją [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalį]]. [[1973]]  m. A. Šaronas buvo pirmą kartą išrinktas į Izraelio [[Knesetas|Knesetą]] kaip dešiniųjų partijos [[Likudas|Likudo]] narys. [[1981]]  m. paskirtas gynybos ministru. Eidamas šias pareigas jis suplanavo [[1982]]  m. birželio Izraelio įsiveržimą į Libaną bei išvijo Palestinos išsivadavimo organizaciją iš kaimyninės šalies. Izraelyje sudaryta komisija pripažino A. Šaroną kaip netiesioginį kaltininką dėl surengtų 800 žmonių nužudymo palestiniečių pabėgėlių stovyklose Sabroje ir Šatiloje, dėl ko jis neteko gynybos ministro posto.

Izraelio generolas premjeru tapo [[2001]]  m. [[2006]]  m. po [[insultas|insulto]] priepuolio pateko į [[koma|komą]]. Mirė 85 metų, aštuonerisaštuonerius metus prabuvęs komos būklėje.

A. Šaronas buvo užkietėjęs jėgos šalininkas, inicijavęs planus perbraižyti valstybės sienas ir iš pagrindų pakeisti jos politinį vaizdą. Kaip generolas, buvo žinomas dėl drastiškų veiksmų ir to, kad kartais atsisakydavo paklusti vadovybei. Jis buvo generolas per [[1967 metų karas|1967 metų karą]], o [[1973]]  m. buvo atšauktas iš atsargos dalyvauti [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro kare]], kurio metu jo pajėgos kirto [[Egiptas|Egipto]] [[Sueco kanalas|Sueco kanalą]]. Pirmą kartą premjeru jis buvo išrinktas [[2001]]  m. vasarį, keliais mėnesiais anksčiau apsilankęs Al Aksos [[mečetė]]s komplekse [[Jeruzalė]]je, kurį žydai vadina [[Šventyklos kalnas|Šventyklos kalnu]]. Tas apsilankymas ir musulmonams, ir judėjams šventoje vietoje išprovokavo antrąjį palestiniečių sukilimą. Jis paliko ryškius pėdsakus regione per karinę [[1982]]  m. invaziją į [[Libanas|Libaną]], per kurią žuvo apie 20 tūkst. žmonių, žydų nausėdijų kūrimą ir šokiravusio tautiečius savo vienašališku sprendimu išvesti Izraelio karines pajėgas ir naujakurius iš [[Gazos Ruožas|Gazos Ruožo]] [[2005]]  m. Tai buvo netikėtas žingsnis, nes jis buvo vienas pagrindinių žydų naujakurių apgyvendinimo okupuotose teritorijose šalininkų. Šis sprendimas sulaukė pagyrų visame pasaulyje, bet nesutaikomais priešais pavertė buvusius draugus ir sąjungininkus dešiniųjų nacionalistų stovykloje. Eidamas premjero pareigas pagarsėjo nurodymu dėl virtinės savižudžių sprogdinimų ir palestiniečių atakų pastatyti prieštaringai vertinamą aukštą gelžbetoninę sieną, skiriančią [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] nuo Izraelio.

* [http://wayback.archive.org/web/20071019061206/http://www.pmo.gov.il/PMOEng/History/FormerPrimeMinister/sharon.htm 11–asis11-asis ministras pirmininkas A. Šaronas]