Karštoji versmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Atšauktas naudotojo 94.244.74.4 (Aptarimas) darytas keitimas 4544498
Eilutė 3:
'''Karštoji versmė''' – [[versmė]], iš kurios trykšta geotermiškai sušildytas [[požeminis vanduo]] iš [[Žemės pluta|Žemės plutos]]. Tokių versmių gausu visame pasaulyje, jos dažniausiai susidaro ties tektoniniais lūžiais, kur vyksta [[vulkanizmas|vulkaniniai procesai]]. Versmė karštąja paprastai laikoma jei jos vanduo šiltesnis nei 20 °C ir tuo pačiu šiltesnis bent keletu laipsnių nei aplinkos temperatūra. Versmės, kurių vandens temperatūra nesiekia 37-40 °C dar vadinamos šiltosiomis.
 
20 °C [[izoterma]] Žemės plutoje yra 1500–2000 m gylyje amžino įšalo zonoje, 100 m subtropikuose ir pačiame paviršiuje tropikuose. Vulkanizmo zonose karštųjų versmių vanduo dažnai būna verdantis, susidaro [[geizeris|geizeriai]]. Ne vulkaninėse srityse karštosios versmės gali susidaryti dėl konvekcinės cirkuliacijos – požeminiam vandeniui pasiekus giliai žemėje esančias karštas uolienas. Karštųjų versmių vanduo dažnai būna mineralizuotas.
20 °C [[izoterma]] Žemės plutoje yra
gylyje amžino įšalo zonoje, 100 m subtropikuose ir pačiame paviršiuje tropikuose. Vulkanizmo zonose karštųjų versmių vanduo dažnai būna verdantis, susidaro [[geizeris|geizeriai]]. Ne vulkaninėse srityse karštosios versmės gali susidaryti dėl konvekcinės cirkuliacijos – požeminiam vandeniui pasiekus giliai žemėje esančias karštas uolienas. Karštųjų versmių vanduo dažnai būna mineralizuotas.
 
Karštųjų versmių vanduo nuo seno naudojamas maudymuisi bei gydomosioms procedūroms. Taip pat toks vanduo naudojamas aprūpinimui šiltu vandeniu bei [[geoterminė energija|geoterminės energijos]] gavybai.