Mišrieji ir plačialapiai miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Grąžinta versija 4311236, kuri sukurta 2013-03-11 00:00:23 naudotojo Addbot (naudojant popups)
(Grąžinta versija 4311236, kuri sukurta 2013-03-11 00:00:23 naudotojo Addbot (naudojant popups))
[[Vaizdas:SviliaiForest2.JPG|thumb|250px|Mišrusis miškas]]
'''Mišrieji ir plačialapiai miškai'''  – miškų kategorija.
 
== Mišrieji miškai ==
 
[[Europa|Europoje]] jie išplitę į pietus nuo [[spygliuočių miškai|spygliuočių miškų]] ir siaura juosta nusidriekia nuo [[Norvegija|Norvegijos]] iki [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]. Šioje miškų juostoje yra ir [[Lietuva]]. Mišrieji miškai yra tarpinė juosta tarp spygliuočių ir [[plačialapių miškai|plačialapių miškų]], todėl juose drauge auga ir [[spygliuočiai medžiai|spygliuočiai]], ir [[plačialapiai medžiai|plačialapiai]] [[medžiai]]. [[Plačialapiai medžiai|Plačialapių medžių]] ([[ąžuolas|ąžuolų]], [[liepa|liepų]] ir kt.) čia yra gerokai mažiau nei [[smulkialapiai medžiai|smulkialapių]] ([[beržai|beržų]], [[drebulė|drebulių]]). Beržai ir drebulės išplito šioje zonoje po to, kai buvo iškirsti anksčiau augę plačialapiai medžiai. Šiuose [[miškai|miškuose]], lyginant su [[taiga]], vešlesnė bei įvairesnė žolinė [[augalija]].
 
[[Mišrieji miškai]] gerokai daugiau nukentėję nuo žmonių [[ūkinė veikla|ūkinės veiklos]], nei spygliuočiai. Šių miškų pasikeitusi ne tik [[rūšinė sudėtis]], bet ir daug jų yra iškirsta, jie nesudaro ištisinės dangos.
Ši [[geografinė zona]] užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į [[žemynas|žemyno]] gilumą ir keičiantis [[klimatas|klimatui]] ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi [[klevai]], [[liepa|liepos]], [[kaštonas|kaštonai]] ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, [[skroblas|skroblai]] ir [[bukas|bukai]].
 
Bukas  – drėgmę ir šilumą mėgstantis medis, todėl auga ten, kur iškrinta pakankamai [[krituliai|kritulių]], t. y. jūrinio (arba tarpinio) klimato srityse (Europos rytuose bukai neauga). Bukai auga tankiai, todėl jų [[giria|girios]] yra gana tamsios. Ąžuolas, atvirkščiai, labiau pakantus [[šalčiai|šalčiams]], todėl paplitęs rytinėje Europos dalyje. Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni. Bukų ir ąžuolų [[mediena]] labai patvari, todėl nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti.
 
Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: [[lazdynas|lazdynų]], [[gudobelė|gudobelių]] ir kt. Vešli [[žolinė augalija]].
 
Plačialapiai Europos miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] čia derlingi, todėl nuo seno žmonės kirto šiuos miškus, o jų vietoje, suarę [[dirva]]s, vertėsi [[žemės ūkis|žemės ūkiu]]. Dėl to plačialapių miškų plotai Europoje labai sumažėjo, o kai kur jų neliko visai. Dabar daugelis iškirstų miškų atsodinami (dažniausiai [[pušis|pušimis]]).