Vincenzo Bellini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{gimė|1801|11|03}}
| gimimo vieta = [[Katanija]]
| mirties data = {{mirė|1835|09|23|1801|11|03}}
| mirties vieta = [[Paryžius]]
|palaidojimo vieta= [[Katanija]]
| tautybė = italas
| sutuoktinis =
eilutė 59 ⟶ 60:
 
=== Paskutiniai metai ===
[[Giuditta Pasta]] atliko pagrindinį vaidmenį sekančioje Belinio operoje, pastatytoje Venecijoje, „[[Beatričė di Tenda]]“ (''Beatrice di Tenda''), kuri publikos buvo sutikta nuosaikiai, nepalankiai. Jos rašymo metu kilo konfliktų dėl uždelsto libreto. Impresarijus Alessandro Lanari buvo pasiuntęs policiją pas [[Felice Romani]]. Libretistas savo ruožtu kaltino Belinį, kurio talentui esą sutrukdėtrukdė „trys Džuditos“: solistės Giuditta Pasta, [[Giuditta Grisi]] ir meilužė Giuditta Turina.<ref>Stephen Ace Willier. „Vincenzo Bellini: A Guide to Research“. Psychology Press, − 2002. p. 6</ref> Kompozitoriaus bendradarbiavimas su Felice Romani nutrūko, nors yra minima, kad kūrėjai buvo lygtai susitaikę dirbti vėl, bet tam sutrukdė ankstyva Belinio mirtis.
 
1833 m. Belinio santykiai su Giuditta Turina pablogėjo, jos vyrui pakliuvo kompromituojantys Belinio laiškai ir laišku Vinčencas nutraukė santykius su ja. Belinis tuo metu daug keliavo: pabuvojo gimtojoje Sicilijoje, Londone ir Paryžiuje. Paryžiuje jis gavo užsakymą Italų teatre paskutinei savo operai „[[Puritonai (opera)|Puritonai]]“ (''I puritani'', pagrindiniame vaidmenyje [[Giulia Grisi]]). Italų teatro meno direktoriumi tuo metu buvo [[Džoakinas Rosinis]]. Abu kompozitoriai susidraugavo, nors Rosinis neslėpė kritiško požiūrio į lengvabūdišką Belinio rašymą. Tuo metu Belinis bandė vesti. Iš pradžių piršosi [[Giuditta Pasta]] draugei Anglijoje, po to − jos dukrai Clelia. Abu bandymai buvo nesėkmingi. 1835 m. „Puritonų“ pastatymas tapo sensacija Paryžiuje. Belinis buvo pakviestas pas karalių Lui Pilypą ir karalienę Mariją Amaliją. Kompozitorius buvo apdovanotas Garbės Legiono ordinu.
eilutė 137 ⟶ 138:
* [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/59890/Vincenzo-Bellini Vinčencas Belinis Encyclopaedia Britannica tinklalapyje]
* [http://www.allmusic.com/artist/vincenzo-bellini-mn0000646795 Allmusic apie Vinčencą belinį: biografija, reviu, kūriniai]
* [http://imslp.org/wiki/Category:Bellini,_Vincenzo Vinčenco Belinio kūrinių natos, ištraukos PaetrucciPetrucci Music Library svetainėje]
* [http://www.52composers.com/bellini.html 52composers.com]
* [http://www.treccani.it/enciclopedia/vincenzo-bellini/ treccani.it]