Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 157 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
S
{{Infolentelė liga
[[Vaizdas:Redbloodcells.jpg|thumb|Raudonieji kraujo kūneliai, padidinta apie 1500 kartų]]
| pavadinimas = Anemija
| nuotrauka = Iron deficiency anemia blood film.jpg
| alt =
| antraštė = Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai
| plotis = 300
| ICD10 = {{ICD10|D|50||d|50}}-{{ICD10|D|64||d|60}}
| ICD9 = {{ICD9|280}}-{{ICD9|285}}
| ICDO =
| ligųDB = 663
| ligųDB_mult =
}}
 
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija''' – per mažas [[eritrocitas|raudonųjų kraujo kūnelių]] ir/arba [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]]. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] pernaša krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]].
 
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija''' – per mažas [[eritrocitas|raudonųjų kraujo kūnelių]] ir/arba [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]] žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] pernašapernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]], kas pasireiškia atitinkamais simptomais.
Yra keletas anemijos rūšių, vienas iš dažniausiai taikomų anemijų skirstymo principų yra „morfologinis“, kai anemijos skirstomos pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį:
* '''mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
** Mikrocitinė anemija dažniausiai pasireiškia, esant [[geležis|geležies]] trūkumui organizme - tai '''''ferodeficitinė (geležies trūkumo sukelta) anemija''''' , dažniausiai pasitaikanti anemijų forma.
** Taip pat mikrocitinė anemija gali pasireikšti, kai yra sutrikęs geležies jonų (Fe <sup>2+</sup>) „įterpimas“ į hemoglobino molekules, nors geležies organizme yra pakankamai - tai '''''sideroblastinė anemija'''''. Šiuo atveju, eritrocituose nesusidaro „pilnavertės“ hemoglobino molekulės, t. y., neprisijungęs geležies jonų hemoglobinas negali prijungti ir pernešti
deguonies molekulių. Sideroblastinė anemija gali būti ''įgimta'' (kai paveldimas neveiklus
fermentas, dalyvaujantis geležies jonų inkorporavimo į hemoglobino molekulę procese) arba ''įgyta'' (kai sutrinka vieno ar kelių minėtų fermentų, veikla, pvz., apsinuodijus [[švinas|švinu]] ar [[cinkas|cinku]], esant [[varis|vario]] ar vitamino B<sub>6</sub> trūkumui).
Kartais mikrocitinė anemija pasireiškia kaip mielodisplazinio sindromo sudėtinė dalis. ''Mielodisplazinis sindromas'' - tai [[Raudonieji kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]] vykstantys įvairūs [[kraujodara|kraujodaros ]] patologiniai pakitimai, kurie ilgainiui gali progresuoti iki ūmios mielocitinės leukemijos.
* ''normocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra normalus (80-100 fl).
* ''makrocitine''. Vidutinis eritrocitų tūris yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.
 
== Klasifikacija ==
Dar viena anemijos rūšis yra ''[[pjautuvinė anemija]]'', jos metu [[eritrocitas|eritrocitai]] įgyja pjautuvo formą. Homozigotai miršta dar kūdikystėje, o heterozigotai yra ligos nešiotojai. Šis hemoglobinas yra žymimas HbS. Jo beta grandinėje 6 pozicijoje [[Glutamo rūgštis|Glu aminorūgštis]] yra pakeista į [[valinas|Val]]. HbS grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. DeoksiHbs yra 25 kartus mažiau tirpus nei normalus Hb.
=== Pagal eritrocitų dydį ===
Pagal [[eritrocitas|eritrocitų]] '''dydį''' anemija klasifikuojama į tris grupes:
* '''mikrocitinėMikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris ({{en|mean cell volume, MCV}}) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
* ''normocitineNormocitinė anemija''. Vidutinis eritrocitų tūrisMCV yra normalus (80-100 fl).
* ''makrocitineMakrocitinė anemija''. Vidutinis eritrocitų tūrisMCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.
=== Pagal hemoglobino koncentraciją ===
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite ({{en|mean cell haemoglobine, MCH}}). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:
* Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
* Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
* Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs
=== Pagal kraujodaros aktyvumą ===
Pagal [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:
* Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
* Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
* Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas '''retikulocitų produkcijos indeksu (RPI)''' (žr. straipsnį [[retikulocitas|retikulocitai]]).
 
== Priežastys ==
Anemija yra dažniausiasdažniausia [[kraujotakoskraujo sistema|kraujotakos sistemos]] nukrypimasliga, ją gali sukelti įvairios priežastys.
 
== Simptomai ==
DažnaiSimptomai anemijoskyla simptomaidėl sumažėjusio hemoglobino nėrakiekio ryškūskraujyje ir ilgaiaudinių nepastebimihipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Dažniausias [[simptomas]] – [[silpnumas]] ir [[nuovargis]], kartais būna [[dusulys]], labai rimtais atvejais – širdies veiklos sutrikimai, senesniems žmonėms tai gali sukelti širdies priepuolį. [[Išbalimas]] pastebimas tik labai rimtais [[liga|ligos]] atvejais ir dėl to negali būti laikomas patikimu anemijos požymiu.
 
== DiagnozavimasDiagnostika ==
Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo [[mėginys|mėginius]], dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik paskaičiuojamasnustatomas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių [[diagnozė|diagnozavimui]]. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.
 
Kartais gali prireikti ir kitokių kraujo tyrimų, pavyzdžiui, [[gliukozė]]s kiekio ar kitų.
 
=== Geležies trūkumo sukelta anemija ===
Geležies trūkumo sukelta anemija yra dažniausias anemijos tipas ir ji dažniausiai yra mikrocitinė. Tokia anemija atsiranda, kai su [[maistas|maistu]] negaunama pakankamai [[geležis|geležies]]. Geležis yra esminė hemoglobino dalis; dėl nepakankamo geležies kiekio organizme, raudonuosiuose kraujo kūneliuose būna per mažai hemoglobino. Ši anemijos forma dažnesnė moterims nei vyrams. Geležies trūkumo pagrindinė priežastis priešmenopauzės amžiaus moterims yra [[menstruacijos|menstruacijų]] metu prarandamas kraujas. Šalyse, kur mažai vartojama ar nevartojama [[mėsa]], geležies trūkumo sukelta anemija yra 6-8 kartus dažnesnė nei Šiaurės Amerikoje ir Europoje{{faktas}}.
 
[[Kategorija:Kraujo ligos]]
1 292

pakeitimai