Dangerutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dangerutis''' (Daugėrutis, Daugerutis, Daugirutis) – antrasis [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigaikštis]] (po [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]]), kurio vardas žinomas iš patikimų šaltinių. Manoma, kad Daugerutis buvo vienas iš vyresniųjų [[Lietuvių žemių konfederacija|lietuvių žemių konfederacijos]] kunigaikščių. Jis minimas [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] "[[Livonijos kronika|Livonijos kronikoje]]". Nors kituose šaltiniuose jo vardas neminimas, tačiau jis laikomas įtakingiausiu lietuvių kunigaikščiu iki [[Mindaugas|Mindaugo]].

Dangerutis nekartąne kartą puolė [[latviai|latvių]] ir [[estai|estų]] žemes. Kur buvo jo valdomos žemės nėra žinoma. [[Jersika|Jersikos]] kunigaikštystės ([[Latgala|Latgaloje]]) kunigaikštis Visvaldis buvo vedęs Daugeručio dukterį. Tuo pačiu jis apsaugojo savo kunigaikštystę nuo lietuvių antpuolių, bet turėjo remti lietuvius žygiuojančius plėšti tolimesnių žemių.

[[1213]] m. Dangerutis išvyko į [[Didysis Naugardas|Naugardą]], greičiausiai siekdamas sudaryti sąjungą prieš vokiečius su Didžiojo Naugardo kunigaikščiu Mstislavu Narsiuoju. Grįžtant namo Daugerutis pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę ir, įkalintas [[Cėsys|Cėsių]] pilyje, 1213 m. nusižudė. Jo žemes, kol jis buvo kalinamas, užgrobė kiti lietuvių kunigaikščiai. Istorikai (pvz., [[Edvardas Gudavičius]]) spėja, kad jo žemių užgrobimas ir paskatino Daugerutį nusižudyti.

Pagal [[Teodoras Narbutas|T. Narbutą]] – XIII a. lietuvių kunigaikštis, karo dievo [[Kovas (mitologija)|Kovo]] žynys. Dangeručio centrinė pilis esą buvo ant [[senasis Daugėliškis|Senojo Daugėliškio]] piliakalnio. Narbutas mini, kad žynys nelaisvėje persivėręs kalaviju, o lietuviai atgavę kalaviją jį paskyrę karo dievui bei nešdavosi į mūšius, kur jis lietuviams padėdavęs kovoje<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 274 p.</ref>.