Vincenzo Bellini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 35:
== Biografija ==
=== Ankstyvieji metai ===
Vinčencas Belinis gimė 1801 m. lapkričio 3 d. [[Katanija|Katanijos]] mieste, Sicilijoje. Jo senelis Vincenzo Tobia Bellini buvo kompozitoriumi, kaip ir tėvas. Anot istorijų, Vinčencas buvo muzikos [[vunderkindas|vunderkindu]] nuo mažumės: 2 metų būdamas jau galėjo sudainuoti ariją, 3 metų - diriguoti. Šie pasakojimai tikriausiai yra vėlesni romantizuoti prasimanymai, bet vaiko talentas nekėlė abejonių. Jis tikriausiai jau grojo pianinu ir kūrė pirmąsiais melodijas būdamas šešerių. Atliko pirmąkart viešai kūrinį bažnyčioje būdamas šešerių ar septynerių metų amžiaus. Jo mokytoju buvo senelis kompozitorius ir jau būdamas paaugliu Vinčencas Belinis savo sugebėjimais pradėjo garsėti Katanijoje. Miestas jam skyrė stipendiją 4 metų laikotarpiui, kad jis galėtų studijuoti [[Neapolis|Neapolio]] karališkojoje muzikos kolegijoje (''Real Collegio di Musica''). Neapolyje Belinis prašymu buvo greit perkeltas iš pradedančiųjų klasių į aukštesnes, greit pasiekė mokytojų pripažinimo. Nemalonumų Belinis susilaukė, kai paaiškėjo, kad su draugu Francesco Florimo jis parėmė revoliucionierius [[karbonarai|karbonarus]], kurie 1820 m. surengė revoliuciją.
 
Akademijoje mokslai buvo konservatyvūs. Joje [[Paizielas|Paizielo]] muzikai buvo atiduodama pirmenybė prieš tuo metu visoje Europoje pripažintą [[Džoakinas Rosinis|Rosinio]]. Pirmosiomis Belinio kompozicijomis buvo religiniai kūriniai. 1825 m. konservatorijos baigimo proga Belinis parašė sėkmingą operą „Adelsonas ir Salvinis“ (''Adelson e Salvini''), kurią atliko bendramoksliai studentai. Pirmosios operos sėkmė lėmė, kad Belinis gavo užsakymą sukurti operą Neapolio ''San Carlo'' teatrui. Opera buvo pastatyta 1826 m. ir sulaukė teigiamos reakcijos. Jos pirmasis pavadinimas „Bjanka ir Fernandas“ buvo pakeistas į „Bjanka ir Džernandas“ dėl to, kad operos veikėjo vardas atsitiktinai sutapo su karaliaus [[Ferdinandas I|Ferdinando I]], o pastatymas buvo karališkojo renginio proga. 1827 m. pavasarį Belinis paliko Neapolį ir pagal sutartį išvyko dirbti į Milano ''[[La Scala]]'' teatrą. Panašu, kad išvykdamas Belinis bandė vesti Maddalena Fumaroli, bet tam pasipriešino jos tėvai. Su jaunystės draugu Francesco Florimo Vinčencas Belinis susirašinėjo visą likusį savo gyvenimą.
 
Akademijoje mokslai buvo konservatyvūs. Joje [[Paizielas|Paizielo]] muzikai buvo atiduodama pirmenybė prieš tuo metu visoje Europoje pripažintą [[Rosinis|Rosinio]]. Pirmosiomis Belinio kompozicijomis buvo religiniai kūriniai. 1825 m. konservatorijos baigimo proga Belinis parašė sėkmingą operą „Adelsonas ir Salvinis“ (''Adelson e Salvini''), kurią atliko bendramoksliai studentai. Pirmosios operos sėkmė lėmė, kad Belinis gavo užsakymą sukurti operą Neapolio ''San Carlo'' teatrui. Opera buvo pastatyta 1826 m. ir sulaukė teigiamos reakcijos. Jos pirmasis pavadinimas „Bjanka ir Fernandas“ buvo pakeistas į „Bjanka ir Džernandas“ dėl to, kad operos veikėjo vardas atsitiktinai sutapo su karaliaus [[Ferdinandas I|Ferdinando I]], o pastatymas buvo karališkojo renginio proga. 1827 m. pavasarį Belinis paliko Neapolį ir pagal sutartį išvyko dirbti į Milano ''[[La Scala]]'' teatrą. Panašu, kad išvykdamas Belinis bandė vesti Maddalena Fumaroli, bet tam pasipriešino jos tėvai. Su jaunystės draugu Francesco Florimo Vinčencas Belinis susirašinėjo visą likusį savo gyvenimą.
=== Triumfas Milane ===
Milane Belinis susipažino su libretų autoriumi ir būsimu ilgamečiu savo bendradarbiu Felice Romani, kuris buvo paskirtas parašyti libretą pirmajai Belinio operai Milane „Piratai“ (''Il pirata''). Felice Romani rašė [[libretas|libretus]] visoms sekančioms Belinio operoms, išskyrus pačią paskutinę. „Piratus“ Belinis parašė per šešis mėnesius. Opera sukėlė sensaciją, iškart buvo atlikta Vienoje ir Neapolyje. Po šios sėkmės Belinis galėjo gyventi vien iš honorarų. 1829 m. pastatyta opera „Svetimšalė“ (''La straniera''). Kritikai pastebėjo, kad Belinis naudoja vieno vokalo melodijas ir [[ariozas|ariozą]] tose vietose, kur galima tikėtis [[rečitatyvas|rečitatyvo]]. Šie bruožai tapo skiriamaisiais Belinio kūryboje. Sulaukęs sėkmės Belinis įžengė į aukštąją Milano visuomenė, susirado daug draugų. Francesco ir Mariana Pollini, vyresni muzikantai, jam buvo kaip antri tėvai. Jis susidraugavo su operos soliste [[Giuditta Pasta]] ir jos vyru. 1828 m. jis susipažino su jauna vedusia Giuditta Turina, kurią įsimylėjo. Panašu, kad pora palaikė santykius net Giuditta Turina vyrui žinant.