Giovanni Battista Pergolesi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 35:
== Biografija ==
Džovanis Batista Pergolezis gimė 1710 m. sausio 4 d. [[Džezis|Džezyje]], Umbrijoje. Gyvenimo metu jis buvo vadinamas pravarde pagal gimtojo miesto pavadinimą ir pagal giminės Draghi pavardę.
Pirmoji Pergolezio oratorija (''dramma sacro'') „Šv. Giuljelmo atsivertimas ir mirtis“ (''La conversione e morte di San Guglielmo'') pristatyta 1731 m. pavasarį Šv. Angelo didžiajame (''Sant’Agnello Maggiore'') vienuolyne. Oratorija tikriausiai buvo sėkminga, nes žinoma, kad ji buvo atliekama dar po Pergolezio mirties. Iškart po premjeros Pergolezis vasarą baigė mokslus konservatorijoje. Pirmoji pasaulietinė opera „Salustia“ buvo pastatyta 1732 m. sausį. Ji buvo nesėkminga, tačiau jaunojo kompozitoriaus talentą pastebėjo princas Ferdinando Colonna Stigliano, kuris skyrė Pergoleziui kapelmeisterio postą savo kapeloje. Sekanti opera „Lo frate ‘nnamorato“, parašyta neapolietišku dialektu, buvo sėkminga. Pergolezis rašė muziką keletui festivalių Šv. Emidijaus garbei tuo metu, nes po 1731 ir 1732 m. žemės drebėjimų Neapolio miestas prašė šio šventojo pagalbos. Po žemės drebėjimų Neapolio teatrai buvo uždaryti. 1733 m. rugsėjį buvo pastatyta Pergolezio opera „Il prigionero superbo“ naujai atsivėrusiuose teatruose. Vienu garsiausių Pergolezio kūrinių tapo komiška opera, ''intermezzo'' tipo „La serva padrona“.
Eilutė 45:
Pergolezis nebuvo vedęs, vaikai nežinomi. Anot romantiškos istorijos, kompozitorius buvo įsimylėjęs kilmingųjų dukterį Maria Spinelli, kuriai šeima uždraudė už jo tekėti. Maria mirė 1735 m. dėl „sudaužytos širdies“. Po Pergolezio mirties kompozitoriaus populiarumas staiga išaugo ir atsirado leidėjų, kurie, norėdami gauti papildomų pajamų, Pergolezio vardu išleisdavo anoniminius kūrinius, todėl egzistuoja daug abejonių nustatant tikrąjį Pergolezio kūrybinį palikimą. Apie 320 kūrinių priskiriama Pergoleziui, tik 32 iš jų yra patvirtinti išties autentiškais. Iš vienuolikos Pergolezio rankraščių žinomi 8 kūriniai.<ref>Francesco Degrada. „Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, − 1986, p. 6</ref>
„Stabat mater“ (Didi motina), kurios rankraštis išlikęs, parašyta C minore, skirta soprano ir alto vokaliniam duetui ir styginiams. Kūrinyje atpasakojamos įsivaizduojamos Mergelės Marijos kančios ties nukryžiuotu Kristumi. Tai tikriausiai pats paskutinis kompozitoriaus kūrinys, labiausiai pripažintas<ref>„Stabat Mater“. Courier Dover Publications, − 1997. Introduction</ref> ir vienas iš dažniausiai atliekamų baroko klasikinės muzikos kūrinių. Jis buvo parašytas Neapolio ''Santa Maria dei Sette Dolori'' bažnyčios kilmingųjų bendruomenei, kad pakeisti [[Alessandro Scarlatti]] to paties pavadinimo kūrinį. [[Žanas Žakas Ruso]] kūrinio įvedančią partiją pavadino pačia puikiausia ir jaudinančia dueto partija, parašyta bet kurio kompozitoriaus.<ref>Francesco Degrada. „Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, − 1986, p. 3</ref> Opera „Tarnaitė − ponia“ pastatyta [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre]] 1976 m. balandžio 5 d. (rež. [[Vlada Mikštaitė]]).<ref>[http://www.opera.lt/archyvas/spektakliai-archyvas/operos/tarnaite-ponia opera.lt]</ref>
== Išnašos ==
| |||