Giovanni Battista Pergolesi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
| vikiteka =Category:Giovanni Battista Pergolesi
}}
'''Džovanis Batista Pergolezis''' (it. ''Giovanni Battista Pergolesi'', 1710 m. sausio 4 − 1736 m. kovo 16 d. ?) – [[Italija|italų]] vėlyvojo baroko [[kompozitorius]]. Operų kūrėjas. Žymiausiu jo kūriniu įvardijama religinė kantata „Stabat mater“ C minore. Jam priskiriamas pirmosios komiškos operos „Tarnaitė − ponia“ (''La serva padrona'') parašymas.
 
== Biografija ==
 
Džovanis Batista Pergolezis gimė 1710 m. sausio 4 d. [[Džezis|Džezyje]], UmdrijojeUmbrijoje. Gyvenimo metu jis buvo vadinamas pravarde pagal gimtojo miesto pavadinimą ir pagal giminės Draghi pavardę. Pravardė Pergolezis kilusi nuo miesto [[Pergola|Pergolos]], kuriame giminė gyveno pakol persikėlė į Džezį. Būsimo kompozitoriaus tėvas Francesco Andrea Draghi-Pergolesi prižiūrėjo kilmingųjų savininkų žemes Džezio apylinkėse. Mama – Anna Vittoria Giorgi. Pergolezis nuo pat vaikystės buvo labai silpnos sveikatos. Jis turėjo du brolius ir seserį, kurie visi mirė būdami dar vaikais. Pergolezio ankstyvųjų mokslų aplinkybės menkai žinomos. Tikriausiai jis mokinosi pas Džezio kapelmeisterį Francesco Santi. Su markizo Cardolo Maria Pianetti parama išvyko mokytis į [[Neapolis|Neapolio]] ''Poveri di Gesù Cristo'' konservatoriją. Kada tai tiksliai įvyko – nežinoma. Pergoleziui turėjo būti tuo metu iki 15 m. Konservatorijoje jis mokėsi pas Gaetano Greco, Leonardo Vinci ir Francesco Durante.
 
Pirmoji Pergolezio religinė opera „Šv. Giuljelmo atsivertimas ir mirtis“ (''La conversione e morte di San Guglielmo'') pristatyta 1731 m. pavasarį Šv. Angelo didžiajame (''Sant’Agnello Maggiore'') vienuolyne. Opera tikriausiai buvo sėkminga, nes žinoma, kad ji buvo atliekama dar po Pergolezio mirties. Iškart po premjeros Pergolezis baigė mokslus konservatorijoje. Pirmoji pasaulietinė opera „Salustia“ buvo pastatyta 1732 m. sausį. Ji buvo nesėkminga, tačiau jaunojo kompozitoriaus talentą pastebėjo princas Ferdinando Colonna Stigliano, kuris skyrė Pergoleziui kapelmeisterio postą savo kapeloje. Sekanti opera „Lo frate ‘nnamorato“, parašyta neapolietišku dialektu, buvo sėkminga. Pergolezis rašė muziką keletui festivalių Šv. Emidijaus garbei tuo metu, nes po 1731 ir 1732 m. žemės drebėjimų Neapolio miestas prašė šio šventojo pagalbos. Po žemės drebėjimų Neapolio teatrai buvo uždaryti. 1733 m. rugsėjį buvo pastatyta Pergolezio opera „Il prigionero superbo“ naujai atsivėrusiuose teatruose. Vienu garsiausių Pergolezio kūrinių tapo komiška opera ''intermezzo'' tipo „La serva padrona“.