Giovanni Battista Pergolesi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 41:
1734 m. vasarį Pergolezis buvo paskirtas Neapolio miesto kapelmeisteriu. Tačiau jau po mėnesio jo patronas Stiljano princas pasitraukė į Romą, nes miesto kontrolę iš austrų perėmė [[Ispanija]]. Pergolezis tikriausiai pasekė paskui rėmėją, nes žinoma, kad jo mišios buvo atliktos 1734 m. gegužės mėnesį Romos ''San Lorenzo in Lucina'' bažnyčioje. Šį mišių atlikimą rėmė Madalonio kunigaikštis, kurio kapelmeisteriu Pergolezis buvo paskirtas netrukus. 1734 m. birželį Pergolezis grįžo į Neapolį ir buvo paprašytas sukurti operą karaliaus [[Karolis III (Ispanija)|Karolio]] motinos gimimo dienos spalio 25 proga. Ši opera „Adrianas Sirijoje“ (''Adriano in Siria'') laikoma garsiausia Pergolezio. Maždaug tuo metu ''San Bartolomeo'' teatro kuratoriaus laiške minima, kad Pergolezis nebepopuliarus tarp vietinės publikos. Greičiausiai dėl to Pergolezis patraukė į Romą. 1735 m. jis parašė operą „L’Olimpiade“ ''Tordinona'' teatrui Romoje. Tačiau jos atlikimas buvo toks prastas, kad, anot pasakojimų, kažkas iš žiūrovų pasirodymo metu paleido [[apelsinas|apelsiną]] Pergoleziui į galvą. 1735 m. vasarą Pergolezis rimtai susirgo, parašė sėkmingą komišką operą „Il Flaminio“ atlikimui Neapolyje. Šios operos librete minima, kad Pergolezis dirbo tuo metu vargonininku.
1736 m. [[liga]] Pergolezį privertė pasitraukti į vienuolyną [[Pocuolis|Pocuolyje]] šalia Neapolio. Prieš išvykdamas jis padovanojo savo turtą tetai ir namų ūkvedei Cecilia Giorgi. Vienuolyne prieš pat savo mirtį Pergolezis parašė garsiausiais jo kūriniais įvardijamus religinius „Stabat mater“ ir „Salve regina“, kurie buvo skirti atlikti tame pat vienuolyne, kur buvo apsistojęs kompozitorius. Džovanis Batista Pergolezis mirė 1736 m. kovo 16 d. Pocuolyje (kitais teigimais – kovo 15 ar kovo 17). Palaidotas bendrame kape Pocuolio katedroje. Spėjama mirties priežastis – [[tuberkuliozė]]. Kūrėjas nebuvo vedęs, vaikai nežinomi. Anot romantiškos istorijos, kompozitorius buvo įsimylėjęs kilmingųjų dukterį Maria Spinelli, kuriai šeima uždraudė už jo tekėti. Maria mirė 1735 m. dėl „sudaužytos širdies“. Po Pergolezio mirties kompozitoriaus populiarumas staiga išaugo ir atsirado leidėjų, kurie, norėdami gauti papildomų pajamų, Pergolezio vardu išleisdavo anoniminius kūrinius, todėl egzistuoja daug abejonių nustatant tikrąjį Pergolezio kūrybinį palikimą. „Stabat mater“, kurios rankraštis išlikęs, parašyta C minore, tikriausiai yra pats paskutinis kompozitoriaus kūrinys, labiausiai pripažintas ir vienas iš dažniausiai atliekamų baroko klasikinės muzikos kūrinių.
== Nuorodos ==
| |||