Vasco da Gama: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vaskas da Gama''' ({{pt|Vasco da Gama}}, g. apie [[1469]]  m. [[Sinesas]], [[Alentežas]], [[Portugalija]]  – m. [[1524]]  m. [[gruodžio 24]] d. [[Kočis]], [[Indija]])  – portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš [[Europa|Europos]] į [[Indija|Indiją]] atradėjas.

Vaskas da Gama gimė 1469 ar 1470  m. [[Sinesas|Sinese]], nedideliame uoste [[Alentežas|Alentežo]] provincijoje. Nedaug žinoma apie jo jaunystę. Pagal ''Antonio de Limos'', V. da Gama kilo iš aukšto luomo šeimos, apie kurią užsiminta net 1166  m., nors apie vyriška linija be „baltų dėmių“ žinoma nuo 1280  m., iki Alvaro da Gamos, kurio palikuonis buvo jo tėvas ''Estêvão da Gama'', einantis Sineso miesto gubernatoriaus ''Alcaide Mor'' ir teisėjo ('Commendador') funkcijas. Vasko da Gamos mama, Isabelė Sodra, buvo anglė. Vaskas buvo jų trečiasis sūnus (vyriausiasis buvo Paulas da Gama). Kaip didikas, taip pat gubernatoriaus ir teisėjo sūnus, Vaskas gavo aukštąjį išsilavinimą [[Lisabona|Lisabonoje]], kurioje praleido jaunystę. 1484  m. tapo jūrininku. Yra žinoma, kad tarp 1484  m. ir 1492  m. studijavo [[astronomija|astronomiją]] ir [[navigacija|navigaciją]] [[Evora|Evoros]] mokykloje. 1492  m. vadovavo Portugalijos kolonijos gynybai nuo [[prancūzai|prancūzų]] [[Gvinėja|Gvinėjos]] krantuose.Sakoma yra pats geriausias jurininkas

1488  m. [[Bartolomėjus Diasas]] grįžo iš kelionės po pietinius Afrikos krantus, kuriuos pavadino [[Gerosios Vilties kyšulys|Buržo kyšuliu (paskui pavadinimas pakeistas Gerosios Vilties kyšuliu)]], pasiekė ''Fish River'' upę (dabar [[Pietų Afrikos Respublika]]), o ''Pedro de Corvilhã'' išplaukė iš Indijos ir pasiekė trasą, kuria iš kitos buvės buvo plaukęs B. Diasas. Teliko tas dvi trasas sujungti į vieną.

Šita užduotis buvo patikėta Vasko tėvui ''Estevão da Gama'', tačiau šis mirė dar neprasidėjus pasiruošimui. Tada ekspedicijos vadovu buvo paskirtas jo sūnus Vaskas. Jis išplaukė 1497  m. liepos 8 d. su „Santa Maria de Belém“, iš [[Lisabona|Lisabonos]] uosto, netoli Ermida do Restelo koplyčios, pastatytos Henriko Jūrininko. Toje koplyčioje Vaskas da Gama ir jo įgula meldėsi naktį prieš išplaukimą, siekdami įamžinti jūrų kelio į Indiją atradimą. Vaskas da Gama paliko Lisaboną su keturiais laivais (''Sao Gabriel'', ''Sao Rafael'', ''Berrio'' ir transportinį laivą nežinomu pavadinimu) ir 160 žmonių įgula (kai kurie šaltiniai nurodo 170 žmonių skaičių), kurioje būta nemažai kalinių.

Kelionė vedė per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]], [[Kanarų salos|Kanarų]] ir [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] salas. Nors dalis kelio iki [[Gerosios Vilties kyšulys|Gerosios Vilties kyšulio]] buvo jau žinoma, kelionė nebuvo lengva. V. da Gama turėjo malšinti maištus, kovoti su didelėmis audromis ir skorbutu, alinusiu įgulą. Gruodžio 16 d. įgula praplaukė pro ''Fish River'' ir plaukė per nežinomus europiečiams vandenis. Krantas, pro kurį praplaukė per [[Kalėdos|Kalėdas]], buvo pavadintas Natalija (vėliau [[Kvazulu-Natalis|Natalis]]). Sausio mėnesį pasiekė dabartinį [[Mozambikas|Mozambiką]], kontroliuojamą [[arabai|arabų]] rytinėje [[Afrika|Afrikos]] pusėje ir priklausiusį [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] prekybos tinklui. Būdamas taip toli, V. da Gama pasamdė [[Malindis|Malindyje]] (dab. [[Kenija]]) vedlį, kuris nuvedė ekspediciją toliau iki [[Kalikutas|Kalikuto]] pietvakariniuose Indijos krantuose (1498  m. gegužės 20 d.). Vietiniai arabų pirkliai V. da Gamą sutiko labai priešiškai. Galop jis gavo tam tikrų nuolaidų, bet turėjo plaukti be perspėjimo po to, kai Kalikuto radža bandė jį priversti palikti visas prekes kaip užstatą. V. da Gama sulaikė prekes ir paliko keletą portugalų su pavedimu vykdyti prekybą (faktoriją).

Grįžtant atgal, nemažai įgulos narių mirė nuo [[skorbutas|skorbuto]]. Portugaliją pasiekė tik 55 žmonės. Grįžęs į Portugaliją 1499  m. rugsėjį, V. da Gama buvo gausiai apdovanotas kaip žmogus, kuriam pavyko iki galo įgyvendinti planą, kurio realizacija truko 8 metus. Gavo „Indijos jūrų admirolo“ titulą, ir 1502  m. vasario 12 d. vėl išplaukė į Indiją su 20 karinių laivų įtvirtinti Portugalijos interesų ir atverti lengvesnio kelio prekėms. Ten prieš dvejus metus buvo išsiųstas [[Pedras Alvaresas Kabralis]] (per savo kelionę atrado [[Brazilija|Braziliją]]), kuris pranešęs, kad įgula Indijoje išžudyta ar išvyta, susidūrusi su Kalikuto ir arabų pirklių pasipriešinimu.

Vaskas da Gama užėmė rytų Afrikos arabų uostą Kilvą (dab. [[Tanzanija]]), kuriojekuris buvo panaudotas Portugalijos laivų palaikymui. V. da Gama vykdė piratinę veiklą prieš arabų prekybos laivus, sumušė Kalikuto flotilę, kurią sudarė 29 laivai, ir galiausiai užėmė patį uostą. Gavo vertingą prekybinę vietą ir didelį grobį, kas jam užtikrino išimtinį Portugalijos karūnos pripažinimą. Grįžęs į Portugaliją, gavo drąsiojo titulą ''Vidigueira'' ir žemes, priklausančias [[Bragansa|Bragansos]] karališkai šeimai.

Įgavęs reputaciją kaip mokantis „pataisyti“ problemas atsirandančias Indijoje, Vaskas buvo ten dar kartą pasiųstas 1524  m., kad pakeistų nekompetentingą portugalų gyvenvietės vicekaralių Eduardą de Menezesą, tačiau atplaukęs į Kalikutą netrukus mirė. Buvo palaidotas pirmojoje Indijos bažnyčioje (šv. Pranciškaus bažnyčia [[Kočinas|Kočine]]), o 1539  m. jo palaikai perkelti į Portugaliją ir palaidoti Vidigeiroje ([[Sinesas]]).