Tradicinių kanklių korpusas išskobtas iš lapuočių medienosuolienos, trapeciškas, su žvaigždutės pavidalo išpjova arba su apskritimu (kartais keliais) iš skylučių. <ref> [[Romualdas Apanavičius]]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], IV t.</ref> Dangtis dažniausiai daromas iš [[eglė]]s. Išilgai korpuso dažniausiai ištempta 5-12 stygų. Šiaurės rytų [[aukštaičiai|aukštaičių]] kanklės - luotelio, karsto, dažniausiai šešiabriaunio pavidalo, drūtgalys truputį įstrižas, aukštesnis už plonąjį galą, turi 5-7 stygas. Vakarų aukštaičių ir [[žemaičiai|žemaičių]] kanklės plokščios, drūtgalys įstrižas, turi 9-12, kartais ir daugiau stygų. Šiaurės vakarų Žemaitijoje kanklės daromos suapvalintu arba spirale užsuktu drūtgaliu. Suvalkijoje tokių kanklių plonasis galas labai platus ir apvalus, jos turi 9-12, kartais 13 stygų. Istorijos šaltiniuose minimos ir 7-9 stygų [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kanklės. Senoviškiausios aukštaičių ir žemaičių kanklės dažytos juodai, naujoviškesnės suvalkiečių dažytos juodais ir rudais dažais.
Dabar vartojamos [[plienas|plieninės]] stygos, anksčiau – iš sausgyslių.
