Asasinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Asasinai''' (iš {{ar|حشّاشين|hašišiyyūn}} „hašišo rūkytojai“<ref>{{VLE|II}}</ref>), '''nizaritai'''  – karinga šiitų [[izmailitai|izmailitų]] sekta, gyvavusi [[VIII amžius|VIII]]-[[XIV amžius|XIV]] a. Svarbesnį statusą įgavo 1090 metais, kai [[Hasanas I-Sabachas|Hasano I-Sabacho]] (kai kur minimas kaip ''Kalnų Senis''), jo užgrobtoje Persijos [[Alamutas|Alamuto tvirtovėje]] atvertė į savo [[sekta|sektą]] jos karinę [[Įgula (fortifikacija)|įgulą]]. Turėjo sudėtingą valdymo struktūrą, paremtą devynių lygmenų [[iniciacija]]. Atverčiant žmones į sektą, buvo naudojamos gana efektyvios [[Smegenų plovimas|smegenų plovimo]] metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis [[malda|maldomis]] ir [[narkotikai]]s. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas (geriausias maistas, vergės etc.), dideles dozes [[hašišas|hašišo]] ir [[opiumas|opiumo]] ir įtikindama, kad tai  – [[rojus]]. Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti vardan švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Skirtingai, nei daugelis kitų islamo sektų, ''asasinai'' numatė atvejus, kai (šeštojo ar aukštesnio lygmens tikintiesiems) galima nesilaikyti [[Šariatas|Šariato]] įstatymų, pvz., siekiant apgauti priešą, žudikams buvo leidžiama ištvirkauti, vartoti alkoholį, nesimelsti.

''Asasinų'' sekta, grasindama aplinkinių valstybių valdovams, daugiau nei šimtmetį valdė didelę dalį [[Persija|Persijos]] (šiuolaikinio [[Iranas|Irano]]). Sekta buvo sunaikinta po [[Mongolai|mongolų]] įsiveržimo į [[Centrinė Azija|Centrinę Aziją]] 1256  m. bei [[Mameliukai|mameliukų]] įsiveržimo į [[Sirija|Siriją]] ir [[Libanas|Libaną]] 1272  m. Nuo sektos pavadinimo kilo kai kurių kalbų žodžiai, reiškiantys žudiką ([[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]]).