|
[[Vaizdas:Sea_of_Azov-NASA.jpg|thumb|right|220px|Azovo jūra iš kosmoso]]
'''Azovo jūra''' ({{Uk|Азовське море}}, {{Ru|Азовское море}}, Antikojeantikoje vadinta ''Palus Maeotis'' arba ''Maiotis'') – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės rytus nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris ([[rusų kalba{{ru|rus. k.]] – ''Керчь-Еникальский пролив''}}). Šiauriniame krante yra [[Ukraina]], rytiniame – [[Rusija]], pietuose [[Krymas|Krymo pusiasalis]]. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria '''Sivašo''' įlanką ([[rusų kalba{{ru|rus. k.]] – ''Сиваш''}} arba ''Гнилое море''). Tai pati sekliausia pasaulio jūra.
== Geografija ==
* Plotas – 37 805 km²
* Kranto linija – 1472 km
* Didžiausias gylis – iki 15 m;
* Didžiausia sala – ''Biriučij'';
* Vandens sūrumas 11 ‰, pietinėje dalyje 2 - 42–4 ‰
Didžiausi uostai – Rusijoje: [[Rostovas prie Dono]], [[Taganrogas]], [[Jeiskas]]; Ukrainoje – [[Berdianskas]], [[Mariupolis]].
Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – [[Donas]] ir [[Kubanė]].
== Kitomis kalbomis ==
Senovės graikai vadino ''Μαιῶτις'', romėnai – ''Palus Macotis'', skitai – ''Kargaluk'', arabai – ''Nitšlak'' arba ''Baral-Azov'', turkai – ''Barjak Asaal'' arba ''Bachr-Assak'' („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – ''Azakdenizi''.
== Pavadinimo kilmė ==
Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:
* turkų kalba – ''azak'' – ''žemas'', ''menkas''.
* legendinis polovcų princas ''Azum'' ar ''Asuf'', kuris [[1067]] m. žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.
{{Commons|Category:Sea of Azov|no=T}}
| 