Česlovas Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red. |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture▼
| vardas = {{PAGENAME}}
▲|fonas= culture
| vaizdas =
| vaizdo dydis =
| antraštė =
| gimimo vieta = [[Kapčiamiestis]], [[Seinų apskritis]]▼
▲|gimė= {{Gimė|1867|6|19|}}
▲|gimimo vieta= [[Kapčiamiestis]]
| mirties vieta = [[Petrogradas]], [[Rusija]]
▲|mirė= {{Mirė|1916|1|18|1867|6|19|}}
|
| gyv_vieta = ▼
| tautybė = ▼
▲|gyv_vieta=
| pilietybė = ▼
▲|tautybė=
| tėvas = Tomas Sasnauskas
▲|pilietybė=
|
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas▼
| sritis = ▼
▲|veikla= vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas
| įstaigos = ▼
▲|sritis=
| pareigos = ▼
▲|įstaigos=
| išsilavinimas = ▼
▲|pareigos=
| alma_mater = Peterburgo konservatorija
| doktorantūros_vadovas = ▼
▲|išsilavinimas=
|
| žinomas = ▼
▲|doktorantūros_vadovas=
| apdovanojimai = ▼
| parašas = ▼
▲|žinomas=
| pastabos = ▼
▲|apdovanojimai=
▲|parašas=
▲|pastabos=
}}
'''Česlovas Sasnauskas''' ([[1867]]
== Biografija ==
1892–[[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: [[1895]]–[[1909]]
▲Nuo [[ m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką L. Risauską. [[1883]]–[[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškiai|Gražiškiuose]], o [[1885]]–[[1887]] m. – [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką J. Kalvaitį mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo pašto raštininku. [[1890]]–[[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].
[[1899]] m. vasarą lankėsi [[Rėgensburgas|Regensburge]], [[1900]]–[[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]]–[[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–[[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/05/24/fondasa_061.html Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045)]</ref>
== Kūryba ==
▲[[1895]]–[[1909]] m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių.
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove – didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams.
Sukūrė kantatą „Broliai“ ([[Motiejus Gustaitis|Motiejaus Gustaičio]] žodžiai), du [[requiem]], choro dainų („Kur bėga [[Šešupė]]“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“), [[fuga|fugų]] ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas („Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“) ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Ligi šiol bažnyčiose tebegiedama jo sukurta giesmė „Marija, Marija“ ([[Maironis|Maironio]] ž.). <ref>{{TLE|3|629|Vytautas Landsbergis}}</ref><ref>http://www.mic.lt/lt/classical/persons/works/sasnauskasceslovas</ref>
[[1998]] m. jo vardu pavadinta [[Visaginas|Visagino]] muzikos mokykla. <ref>http://vcsmm.sugardas.lt/index.php/lt/mokykla</ref>
==
{{ref}}
== Literatūra ==
* Česlovas Sasnauskas: trumpa iliustruota biografija ir jo darbų apžvalga 20 metų mirimo sukakčiai paminėti (1916–1936) / [[Juozas Žilevičius]]. – Kaunas: [[Jonas Brundza]], 1936. – 77 p.
* Česlovas Sasnauskas: bibliografija: mokymo priemonė / [[Vytautas Landsbergis]]. – Vilnius, 1978. – 68 p.
* Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai / Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 212 p.: iliustr.
* Tekstai: gyvenimas ir kūryba / Česlovas Sasnauskas; parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Katalikų akademija, 2002. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-592-42-9
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]
[[Kategorija:Rusijos lietuviai]]
|