Rolf Maximilian Sievert: Skirtumas tarp puslapio versijų

18 pridėta baitų ,  prieš 7 metus
S
S
}}
'''Rolfas Maksimilianas Sivertas''' ({{sv|Rolf Maximilian Sievert}}; [[1896]]  m. [[gegužės 6]] d.–[[1966]]  m. [[spalio 3]] d.)  – [[švedai|švedų]] fizikas, tyręs [[radiacija|radiacijos]] poveikį biologiniams organizmams, vienas iš radiobiologijos pradininkų.
 
Mokslininko garbei jo vardu [[1979]]  m. pavadintas išvestinis [[SI (sistema)|SI sistemos]] matavimo vienetas [[sivertas]], kuriuo matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo [[lygiavertė dozė]]  – kokiu [[radiacija|radiacijos]] kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Be to, neoficialiai jo vardu vadinamas Radiacinės saugos medalis (Siverto medalis), kas keturi metai įteikiamas [[Karališkoji Švedijos mokslų akademija|Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje]].
 
== Biografija ==
 
R.M. Sivertas gimė Stokholme verslininko šeimoje. Baigęs mokyklą [[1914]]  m. tęsė mokslą Karolinos institute (''Karolinska Institutet'') ir Karališkajame technologijos institute Stokholme, [[1919]]  m. įgijo magistro laipsnį [[Upsalos universitetas|Upsalos universitete]]. [[1932]]  m. jam suteiktas daktaro vardas, pradėjo eiti profesoriaus pareigas Stokholmo universitete. [[1924]]–[[1937]]  m. vadovavo ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorijai. 1937  m. tapo vadovu Karolinos instituto radiacinės fizikos fakultete, [[1941]]  m.  – profesoriumi.
 
Išėjęs į užtarnautą poilsį iki pat mirties tęsė aktyvią veiklą savo mėgiamose radiacijos dozių matavimo ir radiacinės saugos srityse.
== Mokslinė veikla ==
 
[[1919]]  m. R.M. Sivertas pradėjo bendradarbiauti su radiologais, siekdamas spręsti fizikines problemas, susijusias su radiacijos naudojimu medicinoje. Jis tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui kasdieniame radiologų darbe, natūralaus radiacinio fono įtaką. Jo vadovaujama ''Radiumhemmet'' fizikos laboratorija, kurią pats kūrė ir finansavo, tapo lydere pasaulyje radiacinės fizikos srityje. [[1938]]  m. laboratorija persikėlė į Karolinos ligoninę ir tapo Radiacinės fizikos skyriumi.
 
Iki [[1920]]–ųjų-ųjų metų gydymo įstaigose nebuvo standartizuotos pacientų apšvitos dozės. [[1925]]  m. R.M. Sivertas įkūrė įstaigą, atsakingą už radiacijos naudojimo kontrolę visose šalies klinikose. Ilgainiui kontrolės programa plėtėsi, apimdama radiacijos taikymą visose srityse, tiek medicinoje, tiek pramonėje. R.M. Siverto iniciatyva [[1941]]  m. Švedijoje buvo priimtas radiacinės saugos įstatymas.
 
1920-1920–[[1940]]  m. R.M. Sivertas daug nusipelnė klinikinės fizikos srityje. Jis sukūrė metodiką, kaip apskaičiuoti vėžinių navikų absorbuotą dozę, įdiegė naujus prietaisus matuoti pacientų apšvitai, tarp kurių  – visame pasaulyje žinoma Siverto kamera.
 
[[1964]]  m. įkūrė Tarptautinę radiacinės saugos asociaciją (''International Radiation Protection Association'').
 
== Nuorodos ==
42 363

pakeitimai