Varniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Varniai''' ({{bat-smg|Varnē}})  – miestas [[Telšių rajono savivaldybė]]je, 33  km į pietus nuo [[Telšiai|Telšių]], prie [[Varnelė]]s upės. Prie kelio {{KK160}}. [[Varnių seniūnija|Seniūnijos]] centras, Varnių seniūnaitija.

Yra [[Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija|Motiejaus Valančiaus gimnazija]], [[Telšių regioninis profesinio mokymo centras]], biblioteka (nuo [[1938]]  m.), paštas (LT-88050).

Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų  – namas, kuriame 1850–1864  m. gyveno vyskupas [[Motiejus Valančius]], [[Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]] (seniausia [[Žemaitija|Žemaitijoje]], pastatyta [[1691]]  m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė [[Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia]] (pastatyta [[1804]]  m.), [[Žemaičių vyskupystės muziejus]] kunigų seminarijos rūmuose.

Varnių duburyje aptikta apie 40 [[akmens amžius|akmens amžiaus]] stovyklų. [[1982]]  m. [[Duonkalnis|Duonkalnyje]], buvusioje [[Biržulis|Biržulio]] saloje aptiktas žynio kapas.

Miestelis įeina į senovės [[Žemaičiai|žemaičių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. [[Varnelė]]s upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, [[1314]]–[[1399]]  m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, [[1389]]  m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.

[[1417]]  m. Ldk [[Vytautas Didysis]] įkūrė [[Medininkų vyskupija|Medininkų vyskupiją]], pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]]. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.

1417–[[1864]]  m. čia buvo [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame [[Varnelė]]s krante ėmė kurtis Varniai, minimi [[1539]]  m. [[Olaus Magnus|Olauso Magnuso]] sudarytame žemėlapyje [[Carta Marina]]. [[1635]]  m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1740]]  m. iš [[Kražiai|Kražių]] atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje [[Motiejus Valančius]] įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą.

Po [[1926]]  m. gruodžio perversmo įkurta [[1927]]–[[1931]]  m. veikė [[Varnių koncentracijos stovykla]]. [[1930]]  m. buvo leidžiamas literatūros [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]] „[[Atvanga]]“. [[1997]]  m. [[kovo 3]] d. patvirtintas [[Varnių herbas]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=36409</ref>

[[Vaizdas:1539-Samogethia-and-Lituania.jpg|thumb|200px|1539  m. [[Carta Marina]] žemėlapyje pavaizduoti Varniai]]

[[XVI amžius|XVI a.]] Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik [[Žemaitija|Žemaitijoje]], bet ir visoje [[LDK]]. Žemaičių vyskupas [[Merkelis Giedraitis]] ([[1576]]-–[[1609]]  m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką [[Motiejus Strijkovskis|Motiejų Strijkovskį]], Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir [[1582]]  m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojų Daukšą]]  – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.

Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas  – pirmasis katalikų katekizmas [[LDK]]. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] kūrėju, o [[1599]]  m. išleista jo lietuviška „Postilė“  – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.

M. Daukšos „Postilės“ įvadas: ''„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą <…>“'' skamba lyg vyskupo M. Giedraičio suburtos grupės [[testamentas]], tapęs kelrode žvaigžde Lietuvos piliečių politinės bendruomenės ir lietuvių tautos  – bendrų papročių, kalbos, vienos kilmės ir istorinio likimo etninei bendrijai.

[[1320]]  m. minimi kaip ''Medenike'' ir iki XVI a. 2-osios pusės vadinti ''Medininkais''. Vėliau prigijo ''Varnių'' vardas, kuris kilęs nuo [[Varnelė]]s upelio, kuris prateka pro miestą, vardo. Dar [[1904]]  m. [[Vaižgantas]] jos pavadinimą mini kaip ''Varnė''. Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.

Varnių [[kunigų seminarija]] savo veiklą pradėjo [[1623]]  m., kai iš [[Kražiai|Kražių]] į Varnius buvo pasiųsti du [[jėzuitai|jėzuitų]] kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės [[teologija|teologijos]], apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. [[1628]]  m. ji perkelta į Kražius.

Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. [[1739]]  m. vyskupas [[Juozapas Karpis]] Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas [[Antanas Dominykas Tiškevičius]].

[[1741]]  m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir [[kapitula]] liko patenkinti. [[1748]]  m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie [[1760]]–[[1761]]  m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė [[jėzuitai]].

[[1762]]  m. Žemaičių vyskupu paskirtas [[Jonas Dominykas Lopacinskis]]. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje [[Lukiškės]]e ([[Vilnius|Vilniuje]]) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, [[Viržuvėnai|Viržuvėnuose]] ([[Janapolė]]je) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta [[marmuras|marmuru]], miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos  – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. [[1767]]  m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie [[1770]]  m.

Numalšinusi [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimą]], [[1864]]  m. [[Rusijos imperija|caro valdžia]] Varnių kunigų seminariją perkėlė į [[Kaunas|Kauną]].

Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose [[1999]]  m. pradėtas kurti [[Žemaičių vyskupystės muziejus]]. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.

[[1740]]–[[1864]]  m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi [[Motiejus Valančius]], [[Antanas Strazdas]], [[Antanas Vienažindys]], [[Antanas Baranauskas]].

=== Tautinė sudėtis ===

[[2011]]  m. gyveno 1 140 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011  m. surašymo duomenys]</ref>

* [[Lietuviai]] - – 98,16% (1119);

* Kiti - – 1,84% (21).

[[2001]]  m. gyveno 1 355 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001  m. surašymo duomenys]</ref>

* [[Lietuviai]] - – 98,82% (1339);

* Kiti - – 1,18% (16).

Varniuose gyveno [[Simonas Daukantas]] (1793–1864  m.), kunigai-rašytojai [[Antanas Baranauskas]] (1835–1902  m.), [[Antanas Strazdas]] (1763–1833  m.), [[Motiejus Valančius]] (1801–1875  m.; išlikęs jo gyvenamasis namas, Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), [[Antanas Vienažindys]] (1841–1892  m.).

Istorikas [[Motiejus Strijkovskis]] (~1547–1593  m.) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo [[1572] ] m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų [[Mikalojus Daukša]] (~1527–1613  m.). Varnių vidurinę mokyklą baigė pasaulio, Europos čempionatų bei olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Zigmas Jukna, daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas Stasys Rimeikis.

* [[Boris Schatz]] (1867-19321867–1932) - – dailininkas ir skulptorius

* [[Adolfas Sprindis]] (1921–1986) - – rašytojas

* [[Jonas Žilevičius (regbininkas)|Jonas Žilevičius]] - – regbio komandos Šiaulių „Vairas“ ilgametis žaidėjas ir treneris *

* [[Rimantė Šalaševičiūtė]] (g. 1954) - – politikė, teisininkė