Dagabai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Salyginės geografinės regiono ribos yra [[Juodoji Volta]] vakaruose ir [[Kulpavnas|Kulpavno upė]] rytuose. Šiaurės rytiniai kaimynai yra [[sisalai]], šiaurės vakariniai - – [[pue]]. Pietuose jų žemės ribojasi su [[vali|valių]], o vakaruose - – su [[biriforai|Biriforų]] teritorijomis.

Dagabų etninė kilmė yra ginčytina, tačiau laikomasi nuomonės, kad jie kilę iš [[Dagbonas|Dagbono]] karalystės (dab. Ganos šiaurės rytuose), iš kurios migravo į vakarus maždaug XV a., t.y. Naa Nyansės valdymo laikais. Naujose žemėse jie susidūrė su vietos gyventojais ([[gurunsiai]]s [[sisalai]]s), kuriuos išstūmė į šiaurę arba asimiliavo. XVII a. jie išplito tolyn į šiaurės vakarus, t.y. į dabartinio Burkin Faso teritoriją.

Per savo istoriją dagabai ne kartą susidūrė su priešiškomis gentimis ir turėjo ginti savo žemes. Istoriniai pasakojimai išlaikė prisiminimus apie kovas su pietiniais kaimynais, taip pat [[Mamprugu]] ar Dagbonu. Šie konfliktainėra pasibaigę iki mūsų dienų, nes dagabai nuolat varžosi dėl teritorijų su sisalais ir va.

Nors dagabai lingvistiškai artimesni dagombams, valiams ir mamprusiams, jų tradicinė kultūra turi daugiau panašumų su gurunsių tautomis (tokiomis, kaip [[sisalai]] ar [[pasalai]]). Svarbus visuomenės vienetas yra ''yir'' (verčiamas kaip "subklanas"„subklanas“ ar "giminė"„giminė“), bet dagabai grupuojasi į ''tenganus'' - – teritorijas su pagrindine žemės šventykla. Kiekvienoje tokių teritorijų svarbią funkciją atlieka žyniai ''tengan sob'', ritualų atlikėjai ''tengan dem''.