Taurusis aštuonialypis kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 188.69.226.144 (Aptarimas) darytas keitimas 4440204 |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Dharma Wheel.svg|thumb|180px|Dharmos ratas, kurio stipinai simboliškai atitinka Tauriojo aštuonialypio kelio gijas]]
{{Budizmas}}
'''Taurusis aštuonialypis kelias''' (arba ''Taurusis aštuonlinkis kelias'') ({{pa|Ariyo aṭṭhaṅgiko maggo}}; {{sa|Ārya 'ṣṭāṅga mārgaḥ}}; {{zh|八正道|Bāzhèngdào}}; {{ja|八正|Hasshōdō}}; {{th|อริยมรรคแปด|Ariya Mugg Paad}}, {{mn|qutuɣtan-u naiman gesigün-ü mör}})
Šis kelias yra vienas budizmo idealų, vadinamų '''Viduriniuoju keliu''', kadangi einant juo yra vengiama kraštutinumų: iš vienos pusės, [[laimė]]s ieškojimo jutiminiuose malonumuose (kas yra žemas, prastas, bergždžias reikalas būdingas kasdienybei); iš kitos pusės, laimės ieškojimo marinimesi, įvairiose [[askezė]]se (kas yra skausmingas, bevertis, bergždžias reikalas). Pats patyręs abu kraštutinumus ir pažinęs jų bergždumą, Buda praktiniuose ieškojimuose atvėrė Vidurinįjį kelią, leidžiantį remtis tikruoju matymu ir žinojimu (pažinimu), vedantį į giedrą ramybę, įžvalgą, atbudimą ir [[nirvana|nirvaną]]. Kaip tik šis kelias ir vadinamas ''Tauriuoju keliu''.
Eilutė 26:
Nors kelio gijas priimta numeruoti nuo pirmos iki aštuntos, jų nereikėtų suvokti kaip linijiškai pereinamų viena paskui kitą. Iš tiesų reikėtų žengti visomis aštuoniomis gijomis iškart, lygiagrečiai, pagal kiekvieno asmens gebėjimą. Jos visos tarpusavyje glaudžiai susijusios ir pasistūmėjimas vienos gijos dalykuose, padeda budizmo praktikui daryti pažangą kitose gijose. Todėl galbūt labiau priimtina Kelią vadinti „aštuonialypiu“, ne „aštuonlinkiu“.
Visų Kelio gijų apibūdinimuose esantis žodis „teisingas“ taip verčiamas iš tradicijos, tačiau jis gali reikšti daugiau „tikrumo“ sąvokų: pilnatviškas, vieningas, darnus, netgi tobulas, idealus; viena svarbiausių reikšmių
Taurusis aštuonialypis kelias dažnai vaizduojamas budizme kaip ''[[Dharmos ratas]]'' ({{sa|dharmacakra}}, {{pa|dhammacakka}}), kurio aštuoni stipinai atitinka aštuonias kelio gijas.
Eilutė 64:
Trumpai „Teisingas pastangas“ galima apibūdinti taip: <br />
: 1) stenkis apsaugoti, kad nekiltų [[žala]], kuri dar neatsirado;<br />
: 2) stenkis sunaikinti žalą, kuri jau atsirado;<br />
: 3) stenkis sukurti naudą, kuri dar neatsirado;<br />
: 4) stenkis puoselėti naudą, kuri jau atsirado.<br />
=== Teisingas budrumas ===
''Teisingas budrumas'' ({{sa|samyak-smṛti}}, {{pa|sammā-sati}}), dar galima versti „teisingas dėmesingumas“, kartu su teisingu susikaupimu kone visą dėmesį skiria budistiniam meditavimui. „Budrumas“ pabrėžia, jog protas turi būti lavinamas atidžiai stebėti reiškinius, veikiančius kūną ir dvasią.
Protas sąmoningai laikomas „vien tik dėmesingo budrumo“ būsenos, kai vyksta nesuinteresuotas stebėjimas kas vyksta kaip tik dabar praktikuotojo viduje ir aplinkui jį. Ugdant teisingą budrumą protas lavinamas išlikti dabartyje, atviras, tykus ir atidus, besigilinantis į tai, kas yra čia ir dabar. Visokie vertinimai ir svarstymai yra sustoję, tačiau jie vis vien veržiasi kilti
Teisingas budrumas (dėmesingumas)
: 1) kūno veiklą;
: 2) jutimus ir pojūčius;
: 3) protavimo galią;
: 4) [[dharma]]s, tai yra sampratas, mintis, sąvokas ir dalykus.
Kūno veiklos stebėjimui kone plačiausiai paplitęs pratimas yra [[meditacija|„susikaupimas į kvėpavimą“]]. Stebint jutimus ir pojūčius (malonius, nemalonius ir neutralius) reikia aiškiai suvokti visas jų formas, kaip jie patys savyje randasi, pabūna ir nyksta. Koncentruojantis į protavimo galią reikia sąmoningai matyti, kaip nusiteikęs protas: geidžiantis ar ne, nekenčiantis ar ne, sutrikęs ar ne, išsiblaškęs ar susitelkęs ir pan. Kartu reikia aiškiai stebėti kylančias mintis: kaip jos randasi, būna, nyksta. Dharmų atžvilgiu reikia giliai suvokti jų prigimtį, kaip jos atsiranda ir pranyksta, kaip jos vystosi, kaip slopinamos, kaip sunaikinamos ir pan.
| |||