Miokardo infarktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Heart attack diagrama.png|right|thumb|400px300px]]

'''Miokardo infarktas''' ({{la|infarctus myocardii}}), dar žinomas ir kaip '''širdies smūgis'''  – staigi [[Širdis|širdies]] raumens ([[miokardas|miokardo]]) tam tikro ploto žūtis ([[nekrozė]]) arba jo negrįžtamas pakenkimas.

Kartais staigus miokardo infarktas ištinka sportininkus žaidimo aikštelėje ar per intensyvias [[treniruotė|treniruotes]]  – to priežastis dėl didelio fizinio krūvio paburkęs širdies kraujagyslių (koronarų) [[endotelis]]. Dėl šio paburkimo susiaurėja ar net užanka koronarų spindis, širdies raumuo neaprūpinamas deguonimi ir svarbiausiomis energinėmis medžiagomis ([[gliukozė|gliukoze]], [[riebalų rūgštys|riebalų rūgštimis]]), sutrinka širdies raumens [[ląstelė|ląstelių]] metabolizmas, ir ištinka miokardo infarktas.

Ištikus miokardo infarktui, pirmiausia kyla labai stiprus [[skausmas]] (spaudžia, gniaužia, rečiau  – maudžia) už [[krūtinkaulis|krūtinkaulio]] arba apie širdį. Dažniausiai skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, kartais dantį, rečiau  – į dešinę ranką ar pilvo apačią. Kartais skauda ir kitas kūno vietas  – [[krūtinės ląsta|krūtinės ląstos]] dešinę pusę, nugarą po [[mentė]]mis, ties [[stuburas|stuburu]]. Tirpsta kairiosios arba abiejų rankų pirštai.

Įtarus miokardo infarktą, reikia kuo skubiau kviesti [[Greitoji medicinos pagalba|greitąją medicinos pagalbą]]. Lietuvoje, taip pat galima skambinti pagalbos telefono nr. 112. Kol atvyks gydytojas, stengtis ligoniui suteikti visišką ramybę ir jį paguldyti, duoti nitroglicerino (0,5  mg tabletė dedama po liežuviu kas 5 minutes, bet iš viso galima sunaudoti ne daugiau kaip 3 tabletes, t. y. neviršyti 1,5  mg dozės), [[aspirinas|aspirino]] (160–325 mg) arba [[metamizolis|metamizolio]] ([[analginas|analgino]] 250–750 mg). Greitoji medicinos pagalba miokardo infarkto ištiktą žmogų nedelsiant gabena į [[ligoninė|ligoninę]] ir guldo į [[reanimacija|reanimacijos]] arba [[intensyvi terapija|intensyviosios terapijos]] skyrių ar palatą.

* Sinkopė (apalpimas). Ji ištinka dėl širdies ritmo sutrikimų, dėl stipraus skausmo sumažėjus periferinių kraujagyslių tonusui, staigiai sumažėjus arteriniam kraujo spaudimui. Sinkopės priežastis  – smegenų [[hipoksija]] (deguonies stoka [[smegenyse]]);

Dažniausiai atliekama elektrokardiografinis, kardioechoskopinis (2D, doplerinis, perstemplinis) bei koronarografinis tyrimai. Kiti - – paprastai atliekami, įtariant su miokardo infarktu susijusias patologijas arba tiriant miokardo infarkto komplikacijas.

Ligoninėje specialiais prietaisais nuolat stebima paciento širdies veikla. Yra trys pagrindiniai būdai atstatyti kraujotaką užsikimšusioje kraujagyslėje:

# krešulio ištirpdymas vaistais ([[trombolizė]]),

# širdies kraujagyslių išplėtimas specialiu zondu su balionėliu su arba be stento implantavimo (širdies kraujagyslių zondavimas ir angioplastika/stentavimas),

Taip pat gali būti skiriamos 0,5  mg nitroglicerino tabletės vartojimui po liežuviu, kas 5 minutes (iki 2  mg nitroglicerino). Taip pat galima lašinti į veną po 10-20 μg/min., reikalui esant, dozę galima didinti iki 200 μg/min. Nitroglicerino infuziją reikia nutraukti, jei sistolinis kraujo spaudimas sumažėja iki 90  mm Hg.

* Antiagregantai (vaistai, mažinantys trombocitų agregaciją)  – klopidogrelis (Plavix), aspirinas, tiklopidinas.

* Trombocitų receptorių 2b3A blokatoriai - – integrilinas, agrastatas. Jie neleidžia trombocitams sulipti vienas vienas su kitu, formuotis krešuliui.

* Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai - – perindoprilis, ramiprilis, zofenoprilis, spiraprilis, trandolaprilis, moeksiprilis, cilazaprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, fosinoprilis ir kt. Šie inhibitoriai turi būti skiriami nuo pirmos miokardo infarkto gydymo dienos, nes labai padidina išgyvenamumą. Gydymas jais tęsiamas mažiausiai 6 savaites.

* β [[adrenoblokatoriai]] - – metoprololis, atenololis, propanololis, betaksololis, talinololis, esmololis, bisoprololis. Pvz., į veną leidžiama 5  mg metoprololio ar atenololio kas 5 min. (iki 15  mg bendros dozės, kartais galima ir daugiau), po to skiriama ''per os'' (geriant) po 25–50  mg metoprololio (50–100  mg atenololio) per parą. β-Adrenoblokatoriai neskirtini, jei yra ūmus širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas, bronchine astma sergantiems ligoniams.

* Kalcio antagonistai - – elektrinių kalcio L-kanalų blokatoriai. Pvz., skiriama 20  mg diltiazemo (altiazemo) intraveninė injekcija ne greičiau kaip per 2 minutes. Tačiau kalcio antagonistai nėra pirmo pasirinkimo vaistas, juos tikslinga skirti tik tada, kai ligonis netoleruoja β-adrenoblokatorių.

* Vaistai, gerinantys širdies raumens funkciją - – mildronatas, preduktalis.

Esant skilvelinei [[aritmija]]i, skiriamas lidokainas (1-2 mg/kg bolusu), amiodaronas 150–300  mg į veną bolusu, vėliau, jei reikia, 360  mg amiodarono per 6 val. (1 mg/min). Taip pat galima skirti prokainamido hidrochlorido 200 mg/min bolusu, tačiau pastarąjį skiriant bolusu, greitai pasiekiama toksinė prokainamido koncentracija, atsiranda ryški hipotenzija (arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas). Skubiose situacijose tai gaišina laiką ir riboja šio vaisto vartojimą.

Sergant miokardo infarktu, ligoninėse, kuriose yra invazinės radiologijos padalinys, gali būti atliekamas širdies kraujagyslių zondavimas [[koronarografija]] ir išplečiamos susiaurėjusios ar užsikimšusios krešuliu širdies arterijų vietos (perkutaninė koronarinė vainikinių arterijų angioplastika) ir į kraujagyslės vidų įmplantuojamas specialus tinklelio pavidalo vamzdelis (stentas). Ją geriausia atlikti per pirmąsias 6-12 pvalandų nuo miokardo infarkto pradžios. Pirmiausiai per šlaunies ar rankos arteriją iki širdies kraujagyslės įvedamas specialus siauras vamzdelis - – zondas, per kurį leidžiama specifinė rentgeno spindulius atspindinti medžiaga (kontrastinis tirpalas). Tai leidžia matyti, kurios širdies kraujagyslės užakusios (vainikinių arterijų okliuzija) arba susiaurėjusios. Nustačius pakitimus galima atlikti gydomąją procedūrą - – arterijos išplėtimą specialiu balionėliu (angioplastiką) ir/arba stentavimą.

Ypatingais atvejais, kai širdies kraujagyslių pakitimai labai ryškūs, atliekama širdies vainikinių arterijų ir aortos jungčių operacija (šuntavimas), kai aplenkiant susiaurėjimus, išėmus iš kojos veną arba atskyrus krūtinės raumenį iš vidaus maitinančią arteriją ji vienu galiuku prisiuvama prie aortos, o kitu  – žemiau vainikinės arterijos susiaurėjimo  – taip yra padaromi nauji keliai kraujui tekėti, t. y., sudaromos aortokoronarinės anastomozės - – šuntai.

Nuo pat pirmosios miokardo infarkto dienos ligonis mokomas taisyklingai kvėpuoti. Jam reikia griežtai laikytis gydytojo paskirto režimo. Aprimus stipriam skausmui ir išnykus širdies ritmo sutrikimams, leidžiama sėdėti, dar po savaitės  – vaikščioti. Vėliau, atidžiai įvertinant kardiovaskulinės (širdies ir kraujagyslių) sistemos būklę, palengva didinamas fizinis krūvis, gydoma psichoterapijos priemonėmis. Gydymas ligoninėje trunka vidutiniškai tris savaites.

Ligoniui sveikstant, maždaug po 6–7 savaičių, žuvusio raumens vietoje susidaro jungiamojo audinio randas. Jei surandėja ne visi skilvelio sienelės sluoksniai, randas širdies veiklą sutrikdo nestipriai. Kartais, kai būna platus, transmuralinis miokardo infarktas bei sergant hipertenzija ar nesilaikant tinkamo režimo, pažeista širdies sienelės vieta labai suplonėja, nebepajėgia reikiamai susitraukinėti, ir dėl to atsiranda 1–8  cm skersmens maišo ar cilindro formos širdies aneurizma, kurį plyšta itin retai, tačiau dėl jos greičiau pasireiškia širdies nepakankamumo požymiai, gali susidaryti trombai bei ištikti tromboembolijos (kai susidaręs trombas nukeliauja į kokio nors organo arteriją ir ją užkemša). Itin pavojingos yra plautinio kamieno bei stambiųjų smegenų arterijų embolijos. Kartais aneurizma šalinama chirurgiškai (aneurizmektomija).