Karantanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Karantanų protėviai kilo iš slaviškos [[Prahos-Korčako kultūra|Prahos-Korčako kultūros]] (VI a.) ir migravo iš [[Moravija|Moravijos]] į pietus, apgyvendindami [[Alpės|Alpes]]. Jie viduramžių germanų šaltiniuose buvo įvardinami kaip ''sclabenoi'', o jų gyvenamas regionas - – ''Provincia Sclaborum''. Iki tol regione gyveno romanizuoti krikščionys, vadinamieji [[vlahai]], kurie pamažu asimiliavosi su atėjūnais, perimdami jų kalbą ir sudarydami karantanų tautybę.

VI a. pabaigoje karantanai susivienijo su [[avarai]]s kovoje su vakarine kaimyne [[Bavarų kunigaikštystė|Bavarų kunigaikštyste]]. 592  m. mūšyje laimėjo bavarų kunigaištis [[Tasilas I]], tačiau 595  m. jungtinės slavų-avarų pajėgos sumušė bavarus, kas atvėrė jiems kelią į Italiją, - – karantanai migravo į Friulio lygumas, kol jų nesustabdė [[Langobardų karalystė]]s armija.

Po [[Avarų kaganatas|Avarų kaganato]] nusilpimo VII a. pradžioje, karantanai tapo nepriklausomi. Tuo metu žinomas vienintelis (ir pirmasis slavų istorijoje) kunigaikštis [[Valukas]]. Tuometiniuose šaltiniuose jis minimas kaip vinedų kunigaikštis ({{la|Wallux dux Winedorum}}), o jo valdoma valstybė - – [[Vinedų marka]] ({{la|marca Vinedorum}}). Nėra žinoma, ar karantanai sudarė dalį [[Samo karalystė]]s (623-658 623–658 m.), nors kai kurie šaltiniai taip tvirtina. Po šios karalystės suirimo žinios apie karantanus nutrūksta.

Manoma, kad Valuko kunigaikštystė buvo tiesioginė VIII a. vid. minimos [[Karantanija|Karantanijos]] pirmtakė. Ši valstybė buvo nepriklausoma iki [[745]], o vėliau pripažino vasalitetą [[Bavarų kunigaikštystė|Bavarų kunigaikštystei]] ir [[Frankų imperija]]i. Karantanai buvo pirmieji slavai priėmę krikščionybę iš vakarų.

IX a. pradžioje jie apgyvendino ir [[Panonija|Panoniją]], taigi pavadinimas "karantanai paplito ir ten (lotyniškai ''Carantanorum regio'', 819  m.) Pavadinimas karantanai išliko iki XIII a.