[[Vaizdas:East Slavic tribes peoples 8th 9th century.jpg|thumb]]'''Tivercai''' ({{Ru|тиверцы}}) - – [[rytų slavai|rytų slavų]] gentis, IX a. apsigyvenusi [[Dniestras|Dniestro]] ir [[Prutas|Pruto]] tarpupyje, o taip pat [[Budžakas|Budžako]] pakrantėje (prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]), dabartinių [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijose.
Pagrindinis tivercų užsiėmimas buvo žemdirbystė. Vakaruose jų žemės ribojosi su [[Romanų kalbos|romanų kalbomis]] kalbėjusių tautų (pvz., [[valachai|valachų]]) žemėmis, rytuose - – su stepe, kurioje tuo metu ėmė rodytis vis daugiau [[tiurkai|tiurkų]] klajoklių.
<br />Tivercai aktyviai dalyvavo [[Kunigaikštis Olegas|kunigaikščio Olego]] žygyje į [[Cargradas|Cargradą]] 907 m. ir [[kunigaikštis Igoris|kunigaikščio Igorio]] žygyje 944 m. X a. viduryje tivercai tapo [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] dalimi. Dėl Rusios feodalinio susiskaldymo tivercams buvo vis sunkiau apsiginti nuo pečenegų ir polovcų antpuolių. Didžioji dalis tivercų pasitraukė į šiaurę, kur susiliejo su kitomis gentimis. Manoma, kad Dniestro ir Pruto tarpupyje liko kelios grupės slavų, siejamų su tivercais, gyvenusių įtvirtintose gyvenvietėse (''городища'').
XIII-XIVXIII–XIV a. tivercų likučiai susiliejo su ten pat gyvenusiais pusiau klajokliais romanais, kurių buityje, kalboje ir mene paliko savo įtakos pėdsakų. Manoma, kad taip dalis tivercų padarė įtaką [[moldavai|moldavų]] atsiradimui. Kita dalis tivercų vėliau įsiliejo į būsimus [[ukrainiečiai|ukrainiečius]].
