Veletai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:West slavs 9th-10th c..png|thumb]]'''Veletai''' ({{de|Wieleten}}, ''Wilzen''; {{Pl|wieleci}}), - – grupė [[ankstyvieji viduramžiai|ankstyvųjų viduramžių]] [[vakarų slavai|vakarų slavų]] ([[polabai|polabų]]) genčių, kurios gyveno dabartinės šiaurės rytų [[Vokietija|Vokietijos]] teritorijoje ([[Pomeranija|Pomeranijos]] istoriniame regione).

Veletai į šiuolaikinės [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Pomeranijos]] žemės teritoriją ir kiek piečiau esančias žemes atsikraustė VI-VIIVI–VII a., [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuodami]] čia buvusius [[germanai|germanų]] likučius bei kitas vakarų slavų gentis, dar anksčiau atsikrausčiusias iš rytų.

* ''chižanai'' (''Kessiner, Chizzinen, Kyzziner'') - – gyvenę prie žemutinio [[Varnovas|Varnovo]] ir [[Rostokas|Rostoko]], pavadinti pagal jų sostinę [[Kesinas|Kesiną]].

* ''[[circipanai]]'' ({{de|Zirzipanen}}) - – pagal [[Trebelis|Trebelio]] ir [[Pėnė]]s upes. Manoma, kad jų sostinė buvo [[Teterovas]] (''Teterow''), o tvirtovės - – [[Deminas]] (''Demmin'') ir galbūt Giustrovas (''Güstrow'')

* ''[[dolenėnai]]'' ({{de|Tollenser}}) - – į rytus ir pietus nuo Pėnės pagal [[Tolenzė]]s upę.

* ''[[redarai]]'' ({{de|Redarier}}) - – į pietus ir rytus nuo Tolenzės ežero (''Tollensesee''), [[Havelas|Havelo]] upės aukštupy.

Veletų suskilimą į naujas gentis galima aiškinti jų užimamo ploto didumu, nes jų gyvenvietės kūrėsi apie upes ir įtvirtinimus, o gyvenviečių grupes skyrė miškų juostos. Be to, 798  m. [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] vadovaujama ekspedicija į veletų žemes sutriuškino veletų karalių [[Dragovitas|Dragovitą]] (''Dragowit''), jis tapo Karolio Didžiojo [[vasalas|vasalu]]. Centralizuota veletų valdžia sužlugo. Frankai atakavo veletus, nes šie nuolat puldinėjo [[obodritai|obodritus]], kurie buvo [[frankai|frankų]] sąjungininkai prieš [[saksai|saksus]].

X a. gale aukščiau paminėtos gentys sudaro '''liutičių sąjungą'''. Liutičių genčių vadai susitiko pagrindinėje jų tvirtovėje įtvirtintoje šventykloje [[Retra|Retroje]] (''Rethra'') ir susitarė dėl svarbių dalykų. Manoma, kad jie buvo svarbūs rengiant 983  m. slavų sukilimą. Tačiau sąjunga suiro po 1150  m. dėl vidinių nesutarimų. 1068-1069 1068–1069 m. žiemą saksai užpuolė ir sunaikino Retrą.

Kisinai ir circipanai buvo puldinėjami iš vakarų, pvz., 1114 ir 1125  m. juos puolė saksai. Juos pakeitė ir prisijungė Gotšalko (''Gottschalk'') obodritų konfederacija. Redarus, dolenėnus ir dalį circipanų iš dalies pakeitė po 1120  m. iš rytų atėję [[pamarėnai]] ({{en|Pomoranians}}), o vėliau 1147  m. į jų žemes įsibrovė [[Vendų kryžiaus žygis|Vendų kryžiaus žygio]] dalyviai. Liutičių žemių padalinimas vykęs XII a. pradžioje vis dar išlikęs kaip siena, skirianti Meklenburgą, atsiradusį iš obodritų valstybės, ir Pomeranijos rytuose.

Liutičių žemėse įsikūrė [[Pomeranijos hercogystė]], kuri tapo pavaldi [[Šventoji Romos imperija|Šventajai Romos imperijai]] iki 1164  m. ir, po danų antpuolių ir okupacijos laikotarpio, apgyvendinta vokiečių. Slavų genčių likučiai per kelis vėlesnius šimtmečius buvo palaipsniui [[germanizacija|germanizuoti]] ir asimiliuoti.

* {{cite book |last= Herrmann|first= Joachim|authorlink= |coauthors= |title= Die Slawen in Deutschland|year= 1970|publisher= Akademie-Verlag GmbH|location= Berlin|isbn= }}