Han Džao: Skirtumas tarp puslapio versijų

46 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
S (Perkeliamos 15 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q1574107.)
|valdovas2 = Houdžu
}}
'''Han Džao''' ({{zh|漢趙|Hànzhào}})  – Kinijos istoriografijoje vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios efemeriškos valstybės, sukurtos sinizuotų [[klajokliai|klajoklių]] [[pietų šiongnu]]. Valstybė kilo dabartinėje [[Šansi]] provincijoje, tačiau didžiausios espansijos laikais valdė didžiąją dalį Šiaurinės Kinijos į šiaurę nuo [[Huanghė|Geltonosios upės]]. Šios valstybės įkūrimo data (304  m.) Kinijos istoriografijoje yra laikoma [[Šešiolika karalysčių|Šešiolikos karalysčių]] laikotarpio pradžia.
 
== Istorija ==
Pietų siongnu nuo 48  m. pripažino Kinijos valdžią, tačiau turėjo tam tikrą politinę autonomiją, įskaitant savo tradicinį vadą [[šanju]]. Po to, kai [[216]]  m. šiaurės Kinijos karvedys [[Cao Cao]] naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo [[Cao Vei]] karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. Šis pakeitimas buvo pagrįstas pasakojimu, jog [[siongnu imperija|siongnu]] vadai ilgą laiką vesdavo Kinijos [[Han dinastija|Han dinastijos]] princeses, ir dėl to jų gyslomis tekėjo šios dinastijos imperatorių kraujas (Liu buvo Han dinastijos imperatorių pavardė).
 
Pasinaudodamas naramumais, kilusiais [[Vakarų Dzin]] dinastijos Kinijoje (pirmiausia Aštuonių karalių maištu), [[304]]  m. šanju [[Liu Juanas]] vėl suvienijo siongnu gentis ir įkūrė '''Han''' (漢) karalystę. Taip buvo tarsi atkurta šlovingoji Han dinastija. Kad nepainioti su kitomis Han vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama '''Šiaurės Han''' (北漢) (nepainioti su [[Šiaurės Han]], egzistavusia [[Penkių dinastijų laikotarpis|Penkių dinastijų laikotarpiu]]).
 
Han karalystė, pajungusi ir kitas toje teritorijoje gyvenusias nomadų gentis, sparčiai plėtėsi Kinijos sąskaita. Jai gana greitai pavyko perimti kontrolę [[Bing (provincija)|Bing provincijoje]], išskyrus jos sostinę [[Taijuanas|Dzinjangą]]. Į kovą įsitraukė ir siongnu atžvilgiu priešiškas sianbų klanas [[tabgačai]], kurie padėjo ginti Dzinjangą ir už tai iš Dzin imperatoriaus 310  m. gavo teisę įkurti savo karalystę [[Dai (karalystė)|Dai]].
 
Nepaisant pasipriešinimo, Liu Juano įpėdinis [[Džaovudi]] tęsė užkariavimus, o [[311]]  m. užėmė Kinijos imperijos sostinę [[Luojangas|Luojangą]], paimdamas įkaitu imperatorių [[Huaidi (Dzin)|Huaidi]]. [[316]]  m. jis užėmė kitą sostinę - – [[Čanganas|Čanganą]] ir vėl paėmė įkaitu imperatorių [[Mingdi (Dzin)|Mingdi]]. Šie įvykiai lėmė Kinijos imperatoriaus dvaro persikėlimą į sostinę toli pietuose - – [[Rytų Dzin]] dinastijos pradžią.
 
318  m. mirus Džaovudi, sosto paveldėtojas [[Indi]] buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Tais pat metais šis pralaimėjo generolui [[Liu Jao]], kuris paėmė valdžią ir pakeitė valstybės pavadinimą į '''Džao'''. Kad nepainioti su kitomis Džao vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama '''Ankstyvąja Džao''' ({{zh|前趙|Qiánzhào}}). Šioje kovoje dalyvavo ir [[dzie]] kilmės generolas [[Ši Le]], kuris, nesugebėjęs paimti sosto, rytuose sukūrė savo valstybę [[Vėlyvoji Džao|Vėlyvąją Džao]].
 
Liu Jao (Jongdi) pasižymėjo išmintingu ir ilgu valdymu. Nepaisant to, nuo 324  m. intensyvėjo arši kova su Vėlyvaja Džao. 329  m. Liu Jao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Tsip valstybė nukariauta Vėlyvosios Džao.
 
== Administraciniai vienetai ==
 
|----- align="center"
| [[Guangvendi]]<br />光文 (guāng wén) || Liu Juanas<br />劉淵 (liú yuān)
| [[304]]-[[310]]  m.
|Juansi (元熙 yuán xī) 304-308304–308<br />
Jongfeng (永鳳 yǒng fèng) 308-309308–309<br />
Hežui (河瑞 hé ruì) 309-310309–310<br />
|----- align="center"
| -|| [[Liu He]]<br />劉和 (liú hé)
| [[310]]  m.
|-
|----- align="center"
| [[Džaovudi]]<br />昭武 (zhāo wǔ) || Liu Congas<br />劉聰 (liú cōng)
| [[310]]-[[318]]  m.
|Guangsing (光興 guāng xīng) 310-311310–311<br />
Dziaping (嘉平 jiā pīng) 311-315311–315<br />
Dzianjuan (建元 jiàn yuán) 315-316315–316<br />
Lindzia (麟嘉 lín jiā) 316-318316–318
|----- align="center"
|[[Indi]]<br />隱 (yǐn)|| Liu Canas<br />劉粲 (liú càn)
| [[318]]  m.
|Hančang (漢昌 hàn chāng) 318
|----- align="center"
| [[Houdžu]]<br />後主 (hòu zhǔ) || Liu Jao<br />劉曜 (liú yaò)
| [[318]]-[[329]]  m.
|Guangču (光初 guāng chū) 318-329318–329
|----- align="center"
| -|| Liu Si<br />劉熙 (liú xī)
| [[329]]  m.
|-
|----- align="center"
| colspan="4" align="center" | <small>
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą, o po jo  – titulą „di“, pvz., Dzin Udi.</small><br />
<small>2 Laikotarpio pavadinimas  – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius.</small>
|}