|
|- style="vertical-align: top;"
| '''Laikotarpis'''
| [[IX amžius|IX]] - – [[XI amžius|XI a.]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Hegemonija'''
|}
{{Ponto stepės istorija}}
'''Pečenegai''' ([[Turkų kalba|turk]]. ''Peçenekler'', [[vengrų kalba|vengr]]. ''Besenyő'', [[graikų kalba|gr]]. ''Patzinaki/Petsenegi'' ar Πατζινάκοι/Πετσενέγοι/Πατζινακίται, [[lotynų kalba|lot]]. ''Pacinacae'', ''Bisseni'' /Vengrijos dokumentuose) - – pusiau klajoklių [[tiurkai|tiurkų]] genčių sąjunga iš Centrinės Azijos stepių kalbanti [[pečenegų kalba]], kuri priklauso [[Tiurkų kalbos|tiurkų kalboms]].
== Sąjunga su Bizantija ==
IX a. Bizantija sudarė sąjungą su pečenegais, kad atsikratytų pavojingesnių priešininkų: rusų ir [[vengrai|vengrų]]. Tai buvo sena Romos taktika (skaldyk ir valdyk), kurią naudojo Bizantijos imperatoriai.
Uzai, kita tiurkų gentis, išvarė pečenegus iš tėvynės. Tuo pat metu jie pagrobė didžiąją dalį galvijų ir mantos. Oguzų, kimekų ir [[kalmukai|kalmukų]] sąjunga irgi spaudė pečenegus, bet ją nugalėjo [[samanidai]]. [[Chazarai|Chazarų]] ir kumanų stumiami į vakarus [[889]] m., jie nustūmė vengrus į vakarus nuo [[Dnepras|Dnepro]] upės [[892]] m.
[[894]] m. Bulgarija pradėjo karą su Bizantija. [[895]] m. pradžioje imperatorius Leonas VI paprašė vengrų pagalbos, o šie nusiuntė į Bulgariją Levento vadovaujamą armiją. Leventas veržėsi iš vienos pusės, o Bizantijos armija iš priešingos. Caras Simeonas I suprato, jog dviejų frontų karo nelaimės ir sudarė paliaubas su Bizantija.
Po to Simeonas paprašė pečenegų pagalbos kovoje su vengrais. Pečenegai taip sėkmingai kovėsi, jog išvijo vengrus iš Ponto stepės, o šie persikėlė per Dunojų ir apsistojo [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumoje]], kur įkūrė savo valstybę.
== Istorija ir nuosmukis ==
Nuo IX a. prasidėjo painūs pečenegų santykiai su [[Kijevo Rusia]]. Daugiau nei du šimtus metų pečenegai puldinėjo Rusios žemes, kartais net sukeldami karus (pvz.: Igorio Kijeviečio karas su pečenegais 920 m.), bet buvo sudaromi ir laikinos karinės sąjungos (Igorio 943 m. Bizantijos kampanija). [[968]] m. pečenegai apgulė patį [[Kijevas|Kijevą]].
Dalis pečenegų su Kijevo princu Sviatoslavskiu dalyvavo kare su Bizantija [[970]]–[[971]] m., bet galiausiai jie jį nužudė ir, pasak kronikos, iš chanas Kurija jo kaukolės padarė taurę. Tai tradicinis stepės klajoklių paprotys. Padėtis pasikeitė kai Kijevą pradėjo valdyti Vladimiras I (990–995 m.), kuris įkūrė Perejeslavo miestą toje vietoje, kur nugalėjo pečenegus, tačiau pečenegai nugalėjo Rusią [[1037]] m. Greitai po to nusilpusius pečenegus pakeitė kitos tiurkų tautos - – [[kumanai]] ir [[polovcai]]. Po šimtus metų trukusios kovos su kaimynais - – Bizantija, Bulgarija, Kijevo Rusia, [[vengrai]]s ir [[Chazarų kaganatas|Chazarų kaganatu]] - – pečenegai kaip nepriklausoma tauta buvo sunaikinti Levounionio mūšyje [[1091]] m. Jame juos nugalėjo jungtinė kumanų ir Bizantijos armija, kuriai vadovavo imperatorius [[Aleksijus I Komninas]]. Kumanai [[1094]] m. vėl užpuolė pečenegus, daug jų buvo nužudyta, o likusieji asimiliuoti. [[1122]] m. Berojos mūšyje, dabartinęje Bulgarijos teritorijoje, Bizantija vėl nugalėjo pečenegus. Kurį laiką didelės pečenegų bendruomenės gyveno [[Vengrija|Vengrijoje]], bet galiausiai juos asimiliavo [[vengrai]], [[bulgarai]] ir [[gagaūzai]]. [[XV a.]] Vengrijoje kai kurie žmonės pasirinko Besenyö pavardę, o tai vengriškai reiškia „pečenegas“.
== Susiję dalykai ==
| 