Apskritalapė saulašarė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Apskritalapė saulašarė''' ({{la|Drosera rotundifolia}}, {{en|Common sundew, Round-leaved sundew}}, {{De|Rundblättriger Sonnentau}})  – [[saulašariniai|saulašarinių]] (''Droseraceae'') šeimos, [[saulašarė|saulašarių]] genties [[vabzdžiaėdžiai augalai|vabzdžiaėdis augalas]].

Daugiametis, 10-25  cm aukščio žolinis augalas. [[Lapas|Lapai]] prisiglaudę prie žemės, sutelkti [[skrotelė]]je. Lapalakštis apskritas arba ovalinis, jo viršutinė pusė padengta liaukiniais plaukeliais. Žiedstiebiai 1-3, belapiai, ploni. [[žiedas|Žiedai]] maži, sukrauti kekiškame [[žiedynas|žiedyne]], vainiklapiai balti. [[Vaisius]] - – pailga, lygi [[dėžutė (vaisius)|dėžutė]]. [[sėkla|Sėklos]] iki 1,5  mm ilgio, verpstiškos, rudos.

Žydi [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio - – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Dauginasi sėklomis. Auga durpynuose, užpelkėjusiose pievose, kimininėse pelkėse.

Auga neturtingame maisto medžiagomis substrate. Augalas azotinių medžiagų gauna iš įvairių [[vabzdžiai|vabzdžių]], kuriuos [[virškinimas|suvirškina]]. Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia vabzdį. Po to liaukutės išskiria į [[Baltymų virškinimaspepsinas|pepsiną]] panašų [[fermentas|fermentą]], kuris per vieną ar kelias dienas suvirškina vabzdį. Po to liaukiniai plaukeliai vėl išsitiesia ir laukia naujos aukos.