Biologinė įvairovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartiniai duomenys rodo, jog [[Žemė]]je esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš [[fosilija|fosilinių]] radinių.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 44</ref> DidžiajaDidžiąja dalimi tai vyksta dėl žmogaus vykdomos veiklos: ekosistemų naikinimo, [[tarša|taršos]], nedarnaus [[Gamtiniai ištekliai|gamtos išteklių]] naudojimo, invazinių rūšių plitimo, ir kitakitų priežasčių. Kadangi dėl bioįvairovės vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų, tačiau jų efektyvumas išlieka ribotasnedidelis.

[[JTO|Jungtinių Tautų]] [[Biologinės įvairovės konvencija]] bioįvairovę įvardina kaip „organizmų įvairumąįvairovę visose ekosistemose, įskaitant sausumos, jūros bei kitų vandenų, o taip pat iš jų susidedančiuose ekosistemų kompleksuose; į savoką įeina įvairovė rūšių viduje, tarp rūšių bei tarp ekosistemų.“<ref name="cbd.int"/> Įvairovė rūšių viduje yra suprantama kaip [[genetika|genetinių]] variacijų gausa.<ref name="Global Biodiversity Outlook 3">[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 51</ref> Bioįvairovės savoka taip pat apima ne tik žmogaus veiklos nepaliestas [[ekosistema]]s, bet ir žemės ūkio naudmenų plotus, kaimų, miestų teritorijas ir pan.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 18</ref>

Bioįvairovės matavimai gali būti atliekami taikant keletą skirtingų metodų, kurių pagrindinis yra rūšių skaičiaus konkrečioje teritorijoje radimasnustatymas. Tačiau tai neparodo viso vaizdo ir neretai pasitelkiamas kelių metodų derinys. Idealiu atveju turi būti sužinomas kuo tikslesnis organizmų rūšių skaičius, atskirų rūšių [[populiacija|populiacijų]] dydžiai, ištiriami funkciniai rūšių ypatumai, tarprūšiniai santykiai, ekosistemos ar tam tikros rūšies [[buveinė]]s stovisbūklė. Siekiant aptikti pokyčius, bioįvairovės matavimai turi būti daromi apibrėžtoje vietoje ir pakartotinai kas tam tikrą laiką.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 18-20</ref>

Dabartinė Žemės planetos gyvybės įvairovė atsirado dėl 4 milijardus metų trukusios [[evoliucija|evoliucijos]]. Atsakymo į klausimą, kaip atsirado [[gyvybė]], [[mokslas]] kol kas neturi, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai galėjo įvykti 100 milijonų metų laikotarpyjelaikotarpiu po [[Žemė]]s susiformavimo. Per pirmuosius 600 milijonų metų, gyvybę sudarė tik [[bakterija|bakterijos]] ir panašūs [[vienaląsčiai]] organizmai.

Per paskutiniuosius 540 milijonus metų ([[fanerozojus|fanerozojaus]] laikotarpiu), bioįvairovės augimas prasidėjo [[kambras|Kambro]] periodu, kada– tuo metu susiformavo beveik visų dabartinių daugialąsčių organizmų [[tipas|tipai]]. Per kitus apytiksliai 400 milijonus metų, kryptingų pasaulinių įvairovės tendencijų nebuvo, tačiau pasikartodavo masiniai [[išnykimas (biologija)|išnykimai]].

Bioįvairovės reikšmė vis dar mažai pripažįstama [[politika|politikoje]], [[ekonomika|ekonomikoje]]. Iš dalies tai dėl to, jog rūšių ir ekosistemų nykimas tiesiogiai nepaliečia tų, kurie atsakingi už jų praradimą. Be to, bioįvairovės mažėjimas yra palyginti lėtas procesas, jo neigiami padariniai pasirodo laipsniškai, todėl nėra taip aiškiai matomi kaip kitos ekologinės problemos.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 185</ref>

Pagrindinis bioįvairovės rodiklis – rūšių kiekis – nėra iki galo ištirtas. Dabartinė [[Mokslinė klasifikacija|klasifikacija]] įvardinaįvardija beveik 2 mln. rūšių, tačiau manoma, jog [[Žemė]]je jų yra nuo 5 iki 30 mln. Apie kitus bioįvairovės matavimo kriterijus (rūšių funkcinius ypatumus, tarprūšinius santykius, ir kt.) žinios yra skirtingos: [[Šiaurės pusrutulis|šiaurinio pusrutulio]] ekosistemos ir jose esantys organizmai yra ištirti pakankamai išsamiai (ypač [[paukščiai]], [[žinduoliai]], [[ropliai]], [[augalai]] ir kai kurios [[vabzdžiai|vabzdžių]] grupės), tačiau apie kitus [[regionas|regionus]] informacijos vis dar trūksta.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 19-20</ref>

Esami tyrimai rodo, jog bioįvairovė Žemėje šiuo metu mažėja. [[archeologijaArcheologija|Archeologinių]] kasinėjimų duomenimis, Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš [[fosilija|fosilinių]] radinių.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 44</ref> Laukinių [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų populiacijos [[1970]]–[[2006]] m. vidutiniškai sumažėjo 31 % (stipriausiailabiausiai [[tropikai|tropinėse]] (59 %) ir gėlo vandens (41 %) ekosistemose). Vis labiau auga [[Išnykimas (biologija)|išnykusių]] arba prie [[Nykstanti rūšis|išnykimo]] ribos esančių rūšių skaičius, tarp kurių [[varliagyviai]] yra didžiausioje rizikos grupėje.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 24–30</ref>

Priešingai nei Žemės istorijoje buvusius masinius [[išnykimas (biologija)|rūšių išnykimus]], dabartinį didžiąja dalimi lemia žmonijos veikla. Prie bioįvairovės nykimo prisideda nuolat mažėjantys pasauliniai [[miškas|miškų]], [[mangrovės|mangrovių]], [[savana|savanų]] ir kitų ekosistemų plotai, didėjanti jų fragmentacija (padalinimasdalijimas į mažus plotus). Dėl [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] vykstantis [[buveinė|buveinių]] nykimas, neatsakinga [[miškininkystė]], [[Darnusis vystymasis|nedarnus]] ir vis augantis [[Gamtiniai ištekliai|resursų]] naudojimas, [[tarša|užterštumas]], [[klimato kaita]] ir invazinių rūšių plitimas yra laikomos pagrindinėmis vis dar neišspręstomis bioįvairovės grėsmėmis.

Rūšių populiacijų mažėjimas ir jų buveinių nykimas bei fragmentacija lemia, jog Žemėje ženkliai mažėja bendra [[genetika|genetinė]] organizmų įvairovė. Tai pastebima ir [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], kur seniau buvusią augalų ir gyvūnų įvairovę pakeičia kelios populiariausios rūšys ar veislės. Tai vyksta tiek dėl intensyvesnės bei globalesnės augalų ir gyvūnų prekybos, tiek ir dėl ūkių stambėjimo bei augančios jų specializacijos. Pavyzdžiui, [[Kinija|Kinijoje]] [[XX a.]] viduryje buvo aptinkama apie 46 000 [[ryžis|ryžių]] atmainų, o [[2006]] m. jau tik 1000. Prie išnykimo ribos yra ir apie penktadalis visų [[Naminiai gyvūnai|domestikuotųprijaukintų gyvūnų]] [[veislė|veislių]]. Jas pakeičia produktyvesnės ar kitomis reikalingomis savybėmis pasižyminčios gyvūnų atmainos. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis pieninių [[karvė|karvių]] yra [[holšteinai|holšteinų]] veislės.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 51–53</ref><ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 45</ref>

Pasaulyje augantis [[Gyvūninės kilmės maistas|gyvūninių produktų]] vartojimas ir dėl to didėjantys dirbamos žemės poreikiai pašarams auginti yra įvardinamaįvardijami kaip pagrindinė buveinių nykimo priežastis. Šiuo metu 70 % visos dirbamos žemės arba 30 % viso Žemės sausumos ploto yra susiję su gyvulininkyste, daugiau nei pusė žemės ūkyje auginamų augalų yra panaudojami ne žmonių maistui, bet kaip pašaras, o 70 % [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] iškirstų miškų plotų yra paversti į ganyklas arba juose auginamos pašarinės kultūros.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/010/a0701e/a0701e00.pdf Livestock's Long Shadow, Executive Summary], p. xxi</ref><ref>[http://www.unep.org/resourcepanel/documents/pdf/PriorityProductsAndMaterials_Report_Full.pdf Priority Products and Materials report], p. 80</ref>

Apie du trečdaliai didžiausių pasaulio upių yra vidutiniškai arba labai fragmentuotos – užtvankų padalintos į atkarpas ir rezervuarus. Bioįvairovę tai neigiamai įtakojaveikia dėl sutrikdytos vandens gyvūnų migracijos ir upėse esančių maistinių medžiagų apykaitos.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 42–45</ref> Upes neigiamai veikia ir jų vandens naudojimas drekinimui, industriniais ar kitokiais tikslais.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 162</ref>

Vidaus vandenyse padidėjęs [[fosforas|fosforo]] ir azoto junginių kiekis skatina [[dumbliai|dumblių]] bei kai kurių rūšių [[bakterijos|bakterijų]] gausėjimą – [[eutrofikacija|eutrofikaciją]]. Tai gali lemti vandens ekosistemų bioįvairovės mažėjimą. Jūrų ir vandenynų pakrantėse trąšos gali sukurti "negyvąsias„negyvąsias zonas"zonas“ (dažniausiai didžiųjų upių įtekėjimo vietose), kur dumblius skaidančios bakterijos išnaudoja vandenyje esantį [[deguonis|deguonį]], būtina kitų organizmų rūšių egzistavimui. Tokių zonų [[2007]] m. buvo priskaičiuojama apie 500.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 59–61</ref>

Tiesioginės bioįvairovės mažėjimo grėsmės priklauso nuo daugelio kitų, – netiesioginių – faktorių, tokių kaip [[žmonių populiacija|žmonių populiacijos]] dydžio, ekonominės veiklos, tarptautinės [[prekyba|prekybos]], vartojimo ypatumų, [[kultūra|kultūros]] ir [[religija|religijos]], [[technologijos|technologinio]] vystymosi, ir kita. Pavyzdžiui, populiacijos didėjimas ir augantis vartojimas padidins [[energija|energijos]], [[vanduo|vandens]], maisto poreikius, o jų gavyba gali skatinti [[buveinė|buveinių]] naikinimą, nedarnų [[gamtos ištekliai|resursų]] naudojimą, [[tarša|užterštumą]] ir [[klimato kaita|klimato kaitą]]. Tuo tarpu intensyvėjanti tarptautinė prekyba yra viena iš pagrindinių invazinių rūšių plitimo priežasčių. Priešingą efektą gali turėti aplinkos apsaugą skatinančios kultūrinės normos arba taršą mažinančios technologinės inovacijos.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 66–67</ref>

Bioįvairovės nykimo mastai ateityje priklausys nuo žmonijos veiklos pokyčių, ypač susijusių su žemės ir [[gamtos ištekliai|išteklių]] naudojimu. Nesiimant ryžtingų priemonių, prognozuojama, jog iki [[2050]] metų gali išnykti apie 3,5 % visų [[paukščiai|paukščių]] bei dar didesnė dalis [[varliagyviai|varliagyvių]], gėlo vandens [[žuvys|žuvų]] ir kitų grupių organizmų rūšių.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 168</ref> Kadangi dėl bioįvairovės vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų: plečiamos [[rezervatas|saugomos teritorijos]], vykdomas ekosistemų atkūrimas, siekiama skatinti [[darnusis vystymasis|darnųjį vystymasi]], įgyvendinamos tarptautinės sutartys, ir kita. TuoBe pačiuto, pripažįstama, kad bioįvairovės apsauga tebėra silpna ir išsikelti uždaviniai (pavyzdžiui, [[JTO|Jungtinių Tautų]] [[2010]] m. tikslai) yra įgyvendinami ribotai.

Pasaulyje daugėja teritorijų, kuriuosekuriose [[rezervatas|draudžiama]] arba [[draustinis|ribojama]] žmogaus ūkinė veikla. [[2009]] m. duomenimis jų buvo apie 120 000 ir tai sudarė 12,2 % viso sausumos ploto. Tačiau saugomų teritorijų išsidėstymas nėra tolygus ir [[JTO|Jungtinių Tautų]] iškeltas siekis apsaugoti bent 10 % kiekvieno Žemės ekologinio regiono lieka neįgyvendintas. Iš išskirtų 825 sausumos ekologinių regionų, kuriuose aptinkama didžioji dalis bioįvairovės, tik kiek daugiau nei pusėje saugomos teritorijos sudaro bent 10 %. Apsaugos nuo žmogaus veiklos trūksta ir prie [[nykstanti rūšis|išnykimo ribos]] esančių rūšių [[buveinė]]ms.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 35–41</ref>

Siekiant išvengti komerciškai naudojamų rūšių populiacijos mažėjimo ar išnykimo, įvedami griežtesni jų naudojimo reikalavimai, [[kvota|kvotos]]. Pavyzdžiui, [[žvejyba|žvejybosžvejyboje]] atveju ribojamas [[laivas|laivų]] skaičius, žuvų gaudymo būdai, sukuriamos laikinos saugomos teritorijos, ir kita. Pagal griežtesnius reikalavimus gauti produktai gali būti specialiai žymimi (sertifikavimą vykdo Ekologinio jūrų produktų sertifikavimo taryba (angl. Marine Stewardship Council) ir kitos organizacijos).

Su [[darnusis vystymasis|darniu naudojimu]] susiję ir švietimo programos bei rekomendacijos, skatinančios efektyviau naudoti [[gamtos ištekliai|gamtos resursusišteklius]], mažinti vartojimą, keisti mitybos įpročius (pavyzdžiui, vietoje gyvūninių, valgyti daugiau augalinių produktų), ir kita. Labiau apgalvotas resursų naudojimas kelia mažesnę grėsmę ekosistemų, o tuo pačiu ir bioįvairovės nykimui.<ref>[http://www.unep.org/resourcepanel/documents/pdf/PriorityProductsAndMaterials_Report_Full.pdf Priority Products and Materials report], p. 77–83</ref>

Bioįvarovei neigiamą įtaką darantį trąšų patekimą iš žemės ūkio į vandens telkinius kontroliuoja [[ES]] Nitratų direktyva. Saugomų teritorijų plėtra vykdoma pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas. Jų pagrindu sukurtas [[NATURA 2000]] tinklas. Visos ES narės yra pasirašiusios ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją, dar žinomą Berno konvencijos vardupavadinimu.

Bioįvairovės bendradarbiavimo grupė yra organizacija, kuriai priklauso šešių pagrindinių su bioįvairove susijusių tarptautinių konvencijų generaliniai sekretoriai. Ja siekiama gilinti veiksmų koordinavimą, vykdyti bendrą veiklą, dalintisdalytis informacija. Organizacija rengia reguliarius susitikimus, kurių pirmasis įvyko [[2004]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]].<ref>[http://www.cbd.int/cooperation/related-conventions/blg.shtml Liaison Group of Biodiversity], Convention on Biological Diversity</ref>