Wilhelm Conrad Röntgen: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = Vilhelmas Konradas Rentgenas<br />{{de|Wilhelm Conrad Röntgen}}

| gimė = [[{{Gimė|1845]] m. [[kovo |3|27]] d.}}<br />[[Lenepas]] (dabar [[Remšeidas|Remšeido]] dalis), [[Vokietija]]

| mirė = [[{{Mirė|1923]] m. [[vasario |2|10]] d.|1845|3|27}}<br />[[Miunchenas]], [[Vokietija]]

| įstaigos = StrasburgoStrasbūro universitetas,<br />Hohenhaimo universitetas,<br />Giessen[[Gyseno universitetas]],<br />Viurcburgo universitetas,<br />[[Miuncheno universitetas]]

| alma_mater = [[ETH Zürich]],<br />[[Ciuricho universitetas]]

| apdovanojimai = [[Nobelio fizikos premija]] (1901 m.)

'''Vilhelmas Konradas Rentgenas''' ({{de|Wilhelm Conrad Röntgen}}, [[1845]] m. [[kovo 27]] d. [[Lenepas|Lenepe]], dab. [[Remšeidas]] − [[1923]] m. [[vasario 10]] d. [[Miunchenas|Miunchene]]) − įžymus [[Vokietija|vokiečių]] [[fizikas]] eksperimentatorius, keleto [[Vokietija|Vokietijos]] [[Universitetas|universitetų]] profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].

Vilhelmas Konradas Rentgenas buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje. Vilhelmo tėvas Frydrichas Konradas Rentgenas (''Friedrich Conrad Röntgen'') buvo kilęs iš amatininkų ir pirklių giminės. Jo motina Šarlotė Frovein (''Charlotte Frowein''), gimusi taip pat [[Lenepas|Lenepe]], buvo persikėlusi į [[Amsterdamas|Amsterdamą]], kur jos šeima tapo turtingais pirkliais.

[[1848 m.]] revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė tai, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti gyventi į Apeldorno miestą Viduriovidurio Rytųrytų [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį savo vaikystės.

Būdamas septyniolikos, Vilhelmas konradasKonradas Rentgenas ėmė lankyti [[Utrechtas|Utrechto]] technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tuo metu neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto [[Universitetas|universitetą]]. Tačiau lankė [[Analizė|analizės]], [[Fizika|fizikos]], [[Chemija|chemijos]], [[Botanika|botanikos]] ir [[Zoologija|zoologijos]] paskaitas šioje įstaigoje neoficialiai.

Vilhelmas Rentgenas Sužinojęssužinojęs iš vieno draugo apie liberalią [[Ciuricho federalinis politechnikos institutas|Ciuricho federalinio politechnikos instituto]] studentų priėmimo politiką, 1865 metais išvyko į [[Šveicarija|Šveicariją]] ir išlaikė stojamuosius egzaminus. Ėmęs studijuoti mašinų gamybą, jis buvo supažindintas su [[matematika]], [[mechanika]], [[braižyba]], [[Technologija|technologijomis]], [[hidrologija|hidrologija]] bei [[termodinamika]]. Po trijų metų jaunasis mokslininkas įgijo mechaninės [[Inžinerija|inžinerijos]] diplomą.

Studijuojant Ciuriche, Vilhelmui Konradui Rentgenui daug įtakos turėjo vokiečių fiziko ir matematiko [[Rudolfas Klausijus|Rudolfo Klausijaus]] (''Rudolf Clausius'') paskaitos bei darbas laboratorijoje su fiziku [[Augustas Kundtas|Augustu Kundtu]] (''August Kundt''). Būtent pastarasis mokslininkas pasiūlė Rentgenui pereiti iš inžinerijos į fizikos sritį. [[1869]] m. baigė [[CiūrichasCiuricho universitetas|Ciūricho]]Ciuricho universitete]] apsigynė fizikos daktaro [[Disertacija|disertaciją]], bei tapo Kundto asistentu.

Mokslininkas šešiariusšešerius metus praleido Šveicarijoje. Šiuo laikotarpiu jis susižadėjo su savo gyvenimo meile Ana Berta Liudvik (''Anna Bertha Ludwig''), vokiečių rašytojo Oto Liudviko (''Otto Ludwig'') dukterėčia, su kuria vėliau susituokė. Vestuvės įvyko [[1872]] m. pradžioje. Beveik 50 metų kartu gyvenusi pora savo vaikų nesusilaukė, tačiau įsivaikino Anos dukterėčią.

Kuomet Ciūricho universiteto fizikos profesoriui Augustui Kundtui buvo pasiūlytas darbas Viurcburgo universitete, kartu su šiuo mokslininku atvyko ir jo asistentu tuo metu buvęs Vilhelmas Konradas Rentgenas. Dar po kelių metų kolegos persikraustė į [[Strasbūras|Strasbūrą]]. Nuo tada artimiausius keliolika metų Rentgenas dirbo daugelyje įvairių universitetų ir pamažėl įgijo puikaus mokslininko reputaciją. Antrojoje XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pusėje mokslininkas dirbo Strasbūro aukštojoje mokykloje, paskui, nuo 1879 iki 1888 metų buvo Gysenų[[Gyseno universitetas|Gyseno universiteto]] profesorius. 1888 metais Vilhelmas Rentgenas sugrįžo į Viurcburgo universitetą, kuriame jam buvo suteiktos Fizikos instituto direktoriaus pareigos bei fizikos profesoriaus titulas. Praėjus dar šešeriems metams, šis mokslininkas tapo Viurcburgo universiteto rektoriumi. Amžių sandūroje Rentgenas atkeliavo į [[Miuncheno universitetas|Miuncheno universitetą]], su kuriuo ir susiejo savo visą likusią karjerą. [[1900]] m. tapo siošio universiteto direktoriumi.

[[Rentgeno spinduliai|Rentgeno spindulių]] atradimas turėjo didelį poveikį tolesnei [[Fizika|fizikos]] [[Mokslas|mokslo]] raidai.

{{DEFAULTSORT:Rentgenas, Vilhelmas}}