Kalendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmasis lietuviškas kalendorius išleistas [[Laurynas Ivinskis|L. Ivinskio]] (pradėtas [[1845]]  m.).

'''[[Saulė]]s kalendorius''' - – plačiausiai naudojamas (Europa, Amerikos žemynas) kalendorius. Jo pagrindą sudaro [[atogrąžiniai metai]].

Saulės kalendoriaus pradininkais laikomi senovės romėnai, nors pirmieji jį ėmė taikyti [[Senovės Egiptas|senovės egiptiečiai]]. Jų kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 [[mėnesis|mėnesių]] po 30 [[para|parų]], metų pabaigoje pridedant 5 paras. Metų pradžia - – [[vasaros saulėgrįža]], kai patvinsta [[Nilas]]. Vėliau šį kalendorių perėmė ir patobulino minėtieji senovės romėnai. Jų kalendorius pavadintas [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendoriumi]].

'''[[Mėnulis|Mėnulio]] kalendorius''' - – naudojamas [[musulmonai|musulmonų]] kraštuose. Šiame kalendoriuje 12 mėnesių pakaitomis po 30 ir 29 paras sudaro 354 parų trukmės mėnulinius metus. Tikrieji mėnuliniai metai (12 sinodinių mėnesių) turi 354, 3672 paros, todėl kai kurie kalendoriniai mėnuliniai metai yra pailginami viena para, kitaip kalendorius pradės neatitikti Mėnulio fazių. Mėnuliniai metai maždaug 11 parų trumpesni už atogrąžinius (saulinius) metus, todėl mėnulinių metų pradžia gali būti tiek žiemą, tiek rudenį, vasarą bei pavasarį.

'''Mėnulio-Saulės kalendorius''' - – naudojamas Izraelyje ir kai kuriose Tolimųjų Rytų šalyse. Tai sudėtingas kalendorius, kuriame bandoma suderinti sinodinį mėnesį ir atogrąžinius metus. Metai prasideda per [[Pavasario lygiadienis|pavasario lygiadienį]].

| egiptiečių  – senovės graikų  – Babilono ||