Madona (menas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Fra Filippo Lippi - Madonna and Child - WGA13306.jpg|thumb|right|160px| Renesanso menas, [[Fra Filippo Lippi]]. „''Madona su Kūdikiu''“, XV a.]]
'''Madona''' (nuo sen. italų ''ma donna'', liet. „''mano ponia''“) − [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]] vaizdinys krikščioniškajame mene, kuriame ji užima centrinę vietą. Vaizduojama viena, su kūdikiu (Jėzumi Kristumi), ar su kūdikiu ir keliais šventaisiais. Vaizdinys neiliustruoja žinomos biblijinės istorijos ir dažniausiai vaizduoja Mergelę Mariją kūrinio sukūrimo laikmečio aplinkoje. Vaizdinys buvo ypač populiarus [[Bizantijos imperija|bizantietiškame]], Europos viduramžių ir renesanso mene, tapyboje ir skulptūroje.
== Istorija ==
Eilutė 11:
Bizantietiškame mene įsivyravo [[ikona|ikoninis]] madonos vaizdavimas. Dažniausiai ji būdavo vaizduojama žemiau Kristaus, kaip tarpininkė tarp Kristaus ir bažnyčios bendruomenės.
Bizantietiškos ikonografijos pagrindiniai madonos vaizdiniai:
* ''nikopoia'' (pergalės lėmėja) – ypač kanonizuotas madonos su kūdikiu soste vaizdinys;
eilutė 24 ⟶ 25:
Europos madonos vaizdinių tipai:
* madona su kūdikiu – madonos vaizdinys su kūdikiu ant rankų. Pats populiariausias vaizdinys, modeliuotas pagal bizantietišką ''glykophilousa'' pavyzdį (pvz. [[Fra Filippo Lippi]] „Madona su Kūdikiu“). Nuo maždaug VII a. pradėjo daugėti madonos vaizdinių bažnyčiose, paskatintų bažnyčių, skirtų Mergelei Marijai atsiradimo, bei istorijos apie [[Šv. Lukas|Šv. Luko]] esą tapytą Marijos portretą. Šiaurės Europoje tapo populiariu gotikinis vienišos, su [[karūna]] ir su kūdikiu rankose madonos įvaizdis [[sostas|soste]]. Nuo XIV a. pradėjo vyrauti laisvesnis, asmeniškesnis madonos vaizdavimas renesanso mene. Pradėjo retėti religiniai atributai ir ikonografinio vaizdavimo apraiškos iki to, kad vėlesniuose kai kuriuose renesanso ir baroko kūriniuose jų visai neliko. Po XVII a. madonos vaizdinių ženkliai sumažėjo, jie paremti ankstesniųjų vaizdinių modeliais.
* madona su kūdikiu ir šventaisiais (it. ''sacra conversazione'') – vaizdinys, kuriame vaizduojama madona su kūdikiu, o aplink juos šventieji, dažniausiai miesto, bažnyčios bendruomenės globėjai. Retais atvejais vaizduojami paveikslo užsakymo rėmėjai, paprastai klupantys prieš madoną. Gotikiniame ir ankstyvajame renesanso mene šis vaizdinys turėdavo [[poliptikas|poliptiko]] formą su madona centrinėje panelėje. Vėlesniame mene paveikslų veikėjai būdavo vaizduojami realistinėje aplinkoje su daug to meto atributų.
eilutė 32 ⟶ 33:
* gailestingumo madona (it. ''madonna della misericordia'') – madonos vaizdinys, kurioje [[Mergelė Marija]] stovi išskėstomis rankomis ir plačiai laiko apsiaustą, po kuriuo vaizduojami įvairūs, Marijos globos prašantys veikėjai. Dažnai apsiausto kraštus prilaikantys vaizduojami angelai. Šis vaizdinys mene beveik pranyko XVI a. pabaigoje.
* nuolankumo madona (it. ''madonna dell'Umiltà'') − vaizdinys, kuriame madona vaizduojama sėdinti ant žemės, dažnai ant pagalvės kampo, su kūdikiu ant kelių. Būdingas renesanso menui, labai paplitęs XV a.
*
* [[pieta]] (it. pietà) – Mergelės Marijos su mirusiu Kristumi, nuimtu nuo kryžiaus, ant kelių, vaizdinys.
* kūdikio pagarbinimas – [[Mergelės Marija]] vaizduojama besimeldžianti ar kitaip kreipianti dėmesį į tik ką gimusį kūdikį Kristų, kuris vaizduojamas atskirai nuo Madonos, paprastai [[prakartėlė]]je.
* [[Nekaltas Marijos prasidėjimas|nekaltas prasidėjimas]] – XVII a. išpopuliarėjęs vaizdinys, kuriuo pabrėžiama Mergelės Marijos nekalto prasidėjmo idėja. Madona vaizduojama vieniša ar su keletu supančių angelų, stovinti su sudėtomis rankomis maldai, šviesiu rūbu, dažnai dangiškoje aplinkoje, tarp debesų.
* rožinio madona – vaizdinys, susijęs su [[dominikonai|dominikonų vienuolių ordinu]]. Juo vaizduojama Mergelė Marija, dovanojanti [[rožinys|rožinį]] [[Šv. Dominykas|šv. Dominykui]]. Iki XVI a. Marija būdavo vaizduojama be kūdikio.
== Interpretacijos ==
| |||