Vojinovičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vojinovičiai''' ({{sr|Војиновићи|Vojinoviči}}), dar žinomi kaip '''Altomanovičiai''' − [[Viduramžiai|viduramžių]] [[serbai|serbų]] didikų giminė, įtakinga XIV a. Jos valdos, vadinamos '''Vojinovičių žemėmis''', o vėliau - – '''Altomanovičiaus žeme''' sudarė ''de facto'' nepriklausomą valstybėlę ir buvo šiuolaikinės vakarų [[Serbija|Serbijos]] bei rytų [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] teritorijose.

Giminės pradininku laikomas [[Vojinas]], tarnavęs kaip [[vaivada]] [[Serbijos karalystė (viduramžiai)|Serbijos karalystėje]]. Jo pagrindinis miestas buvo [[Gacko]] [[Travunija|Travunijos]] regione, iš kur jis plėtė savo teritorijas. Po jo mirties 1347  m., žemes paveldėjo du sūnūs: Altomanas ir Vojislavas, kurie toliau plėtė giminės žemes [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] teritorijoje. [[1355]]  m. mirus didžiausiam [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] valdovui [[Stefanas Urošas IV|Stefanui Dušanui]], imperija ėmė byrėti. Vojinovičiai, kaip ir daug kitų to meto regioninių kunigaikščių, tapo ''de facto'' nepriklausomi.

1359  m. mirus Altomanui, Vojislavas tapo vienvaldžiu giminės galva, atimdamas žemes iš savo sūnėno Nikola. [[1360]]  m. jis neteko [[Zetos kunigaikštystė]]s žemių, kur įsitvirtino [[Balšičiai]]. Vietoj to, jis plėtė teritorijas į šiaurę - – į [[Podrinjė]]s regioną. Valdė žemes su [[Užicė]]s, Gacko, [[Popovas|Popovo]], [[Poljė]]s, [[Konavlis|Konavlio]], [[Trebinjė]]s miestais.

1363  m. mirdamas Vojislavas paliko du mažamečius sūnus, todėl valdžia didelėse Vojinovičių žemėse liko jo našlei Gojislavai. Tuo pasinaudojo sūnėnas Nikola, kuris 1366  m. atsiėmė visas Vojinovičių žemes. Pasinaudodamas vidine suirute Serbijos imperijoje, jis išplėtė teritorijas į [[Sandžakas (regionas)|Raškos]], [[Mačva|Mačvos]] regionus, iki pat [[Sava|Savos upės]], tapdamas galingiausiu to laikotarpio serbų žemių hegemonu. Jo teritorijos įsiterpė tarp byrančios Serbijos imperijos ir [[Bosnijos banatas|Bosnijos banato]]. Nikola sostine tapo [[Užicė]]s miestas.

Paskutiniaisiais Serbijos imperijos egzistavimo metais Nikola sudarė sąjungą su kitu svarbiu hegemonu, [[Vukašinas Mrnjavčevičius|Vukašinu Mrnjavčevičiumi]]. Šiam 1371  m. žuvus [[Maricos mūšis|Maricos mūšyje]]su turkais, trys kiti įtakingi serbų valdovai, [[Lazaras Hrebeljanovičius]] ([[Moravijos Serbija]]), [[Vukas Brankovičius]] ([[Brankovičių žemė]]) ir [[Tvrtkas I]] ([[Bosnijos banatas]]), remiami [[Vengrijos karalystė]]s, sudarė sąjungą prieš Nikolą. 1373  m. mūšyje sąjungininkai užėmė Užicę ir pasidalino Vojinovičių žemes: Bosnija gavo Travuniją ir Podrinję, Brankovičiai - – Rašką, o Moravijos Serbija - – šiaurines teritorijas. Pats Nikola buvo apakintas, o jam paskirta maža valda, kur jis mirė apie 1398  m.

== Giminė ==

## [[Milošas Vojinovičius]], tarnavo imperatoriui [[Dušanas Stiprusis|Dušanui]]. Mirė apie 1332  m.

### [[Nikola Altomanovičius]] (1348-13981348–1398, valdė 1366–1373), didysis županas;