Umaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 21 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q853213.
S -nf
Eilutė 1:
[[Vaizdas:DangerousShelfCloud.jpg|thumb|260px|Skydinis debesis  – vienas iš galimo umaro požymių]]
'''Umaras''' arba '''škvalas'''  – staigus ir nuožmus [[vėjas|vėjo]] sustiprėjimas, paprastai lydimas labai smarkaus [[lietus|lietaus]] ir [[žaibas|žaibavimo]]. Vėjo greitis umaro metu siekia 20-30 m/s. Susidaro susidūrus dviem skirtingų temperatūrų frontams. Apima mažą teritoriją, bet gali pridaryti daug žalos (dažnai verčia medžius, griauna pastatus).
 
Lietuvoje umarai dažniausiai siaučia liepos-rugpjūčio mėnesiais, ypač po didesnių kaitrų. Paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai umaras apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., [[2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas]]).
Eilutė 6:
== Apibūdinimas ==
 
Staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (< 2 min.). Vėjo greitis škvalo metu siekia > 10 m/s, bet gali būti 20  – 30 m/s ir daugiau. Škvalo metu kartu keičiasi ir vėjo kryptis. Reiškinys trunka neilgai, 1  – 5 min. Škvalas dažniausiai susijęs su aktyviom orų permainom tokiom kaip liūtys, audros ar gausus sniegas.
 
Škvalai susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis (Cb cap arc, Cb cap, Cb calv, Cb inc), todėl kartu pliaupia liūtys, krinta kruša, griaudi perkūnija. Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniuose debesyse: priekinėje debesies dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus sūkurys (jo ašis horizontali), kurio apačia pasiekia žemės paviršių. Artėjančio škvalo požymis  – Cb debesies apačioje susidarančios arkos.
 
Prieš škvalą atmosferos slėgis staiga krinta, prasidėjus škvalui  – kyla, o kai baigiasi liūtis, vėl ima kristi. Oro temperatūra škvalo metu keliais laipsniais nukrinta, nes liūties zonoje oras atvėsta.
 
Sausumoje škvalai labiausiai tikėtini vasaros dienomis, po pietų (13  – 20 val.), kai palankios sąlygos konvekciniai debesodarai. Virš jūrų škvalai galimi visus metus. Lietuvoje paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai škvalas apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., 2010  m. rugpjūčio 8 d. škvalas).<ref>Bukantis A. Atmosferos reiškinių stebėjimai. 2009. Vilniausnuniversiteto leidykla</ref>
 
== Susiformavimas ==
 
Palankiausios sinoptinės sąlygos škvalams būna banguojančiuose atmosferos frontuose. Juose konvekciniai Cb debesys sudaro ilgą, 50  – 75  km pločio virtinę, kuri vadinama škvalų linija. Truputį siauresnė škvalų linija gali nusidriekti dar ir šaltojo fronto priekyje (šiltajame ciklono sektoriuje).
 
Škvalas formuojasi, kai šiltas, drėgnas oras kyla virš sausumos ar jūros. Kildamas oras vėsta, kondensuojasi ir suformuoja debesis. Jei debesies pagrindo oras yra labai šiltas, jis stumia debesis į didesnį aukštį. Viršuje šalto oro srovės staigiai atvėsina kylantį orą. Šaltos, sunkesnės oro srovės leidžiasi žemyn, sukurdamos stiprius vėjus debesies pagrinde. Galiausiai susiformuoja liūtys ir sumažėja matomumas. Taip pat atsiranda galimybė susidaryti krušai, viesulams ir vandens sūkuriams.<ref>[http://www.chesapeakeboating.net/Publications/Chesapeake-Bay-Magazine/2006/August-2006/Facing-the-Squall.aspx Facing the squall.]</ref>
 
Lietuvoje praslenkant atmosferos frontams kyla apie 90% visų škvalų. Likusioji škvalų dalis susidaro vykstant vidujinei konvekcinei debesodarai.
 
[[Vaizdas:Škvalo zona.JPG|thumb|300px|right|Škvalo zona]]
 
== Žodžio kilmė ==
 
Pats žodis škvalas yra šiaurietiškos kilmės, tačiau tiksli reikšmė nėra žinoma. Ko gero, jo šaknys galėtų būti žodis ''skvala'' [[senovės skandinavų kalba|senojoje skandinavų kalboje]] reiškiantis žviegimą.
 
== Vėjo charakteristika ==
eilutė 39 ⟶ 37:
 
Įvairiuose pasaulio regionuose naudojami skirtingi terminai škvalo įvardijimui. Argentinoje šis staigus vėjo sustiprėjimas vadinamas pamperos. Tai stiprus, sumažėjusio nuolydžio vėjas, kuris juda per pampas ir galiausiai pasiekia Atlanto vandenyną. Kuboje naudojamas terminas bayamo, jis siejamas su škvalais kurie susidaro tropinių audrų metu, netoli Bayamo miesto. Rytų Indijoje škvalas vadinamas brubu. Pietų Afrikoje šis reiškinys vadinamas jaučio akies škvalu, terminas naudojamas Pietų Afrikos pakrantėse, kuris apibūdina škvalo formavimąsi giedrų orų metu. Filipinuose (Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje) daugumoje miestų škvalas vadinamas subasko, kuris charakterizuojamas pagal smarkias liūtis, kurios atkeliauja su triukšmingu vėju. Sumatra škvalas yra terminas, naudojamas Singapūre, o Malaizijos pusiasalyje šiuo pavadinimu vadinamos škvalo linijos, kurios susiformuoja virš Sumatros salos ir juda į rytus per Malakos sąsiaurį.
 
[[Vaizdas:Škvalo linija.png|thumb|200px|right|Škvalo linija]]
 
== Škvalo linija ==
eilutė 48 ⟶ 44:
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Perkūnija]]
* [[Audra]]
* [[Uraganas]]