Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų

39 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
S
| Sąrašas =
}}
'''Hercegovina''' arba '''Hercogovina''' (bosn. k. ''Херцеговина'' arba ''Hercegovina'') yra istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] (''Bosna i Hercegovina'') valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo „hercogo“ arba „hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras  – [[Mostaras]], liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.
 
Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje  – serbai, palei [[Neretva|Neretvos]] upę gyvena bosniai, įskaitant [[Mostaras|Mostaro]], [[Konicas|Konico]] ir [[Stolacas|Stolaco]] miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.
 
== Geografija ir klimatas ==
Hercegovinos istorinis regionas apima dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampą, o taip pat dalį prisiglaudusių teritorijų dabartinėje Juodkalnijoje (taip vadinama '''Senoji Hercegovina'''). Senoji riba tarp Hercegovinos ir istorinės Juodkalnijos ([[Duklia (regionas)|Duklios regiono]]) ėjo ties [[Kotoro įlanka]]. Tikslią šiaurinę ribą su [[Bosnija]] nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (''Livno'') osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp [[Dunojus|Dunojaus]] intakų ir [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).
 
Seniausiais laikais regionui priklausė ir [[Adrijos jūra|Adrijos]] pajūris, tačiau nuo XIII a. pajūryje viešpatavo [[Jūrinė Venecija]] ir [[Ragūzos respublika]], vėliau - – [[Kroatija]]. Nuo 1699  m. siauras priėjimas prie jūros ties [[Neumas|Neumo]] miestu buvo atiduotas [[Osmanų imperija]]i, o vėliau paveldėtas Bosnijos ir Hercegovinos.
 
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus [[Neretva|Neretvos upės]] slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
== Miestai ==
Pagrindiniai Hercegovinos miestai:
* [[Mostaras]]
* [[Konicas]]
* [[Livnas]]
XII a., gretimą Rašką valdant [[Nemaničiai|Nemaničių]] dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]].
 
Nuo XIII a. pr. Hercegovinos pajūryje įsitvirtino [[Venecijos Respublika]] (1205–1358), o vėliau - – [[Ragūzos respublika]] (1358–1808). Tokiu būdu regionas atskirtas nuo pajūrio, čia įsitvirtino etniniai veneciečiai, vėliau - – [[kroatai]].
 
Nuo [[1320]]  m., Serbijos imperijai silpstant, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355-1373 1355–1373 m. čia egzistavo [[Humo kunigaikštystė]], vėliau atitekusi [[Serbijos despotatas|Serbijos despotatui]], o 1448–1483  m. ji buvo valdoma kaip [[Hercegovinos kunigaikštystė]]. [[1448]]  m. [[sausio 20]] d. Frydrichui III siųstame dokumente [[Stjepanas Vukčičius]] Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Humo ir Primorjės valdovu, Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai - – kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
 
=== Osmanų priklausomybėje ===
{{main|Hercegovinos sandžakas}}
[[1482]]  m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą. Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai ''Hersek'') [[sandžakas|sandžaką]] (turkiškai - – provincija) su sostine [[Mostaras|Mostare]], kuris įėjo į Bosnijos [[pašalukas|pašaluką]]. [[Mostaras]] ir [[Stolacas]] vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] (Ragūzos respublikos) ir šalies gilumos.
 
Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius, kas labai stipriai pakeitė krašto kultūrą, religiją. Nepaisant Osmanų pastangų islamizuoti kraštą, didelė dalis gyventojų išlaikė [[stačiatikybė|stačiatikybę]] (pietų Hercegovina]]) ir [[katalikybė|katalikybę]] (vakarų Hercegovina).
[[1853]]  m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
 
=== Austrijos priklausomybėje ===
{{main|Bosnija-Hercegovina (Habsburgai)}}
Berlyno kongresą [[1878]]  m. istorinė Hercegovina buvo padalinta: didžioji Hercegovinos dalis atiteko [[Austrija-Vengrija|Austrijai-Vengrijai]], o rytinė dalis - – Juodkalnijai (ši dalis - – Senoji Hercegovina - – jai priklauso iki šiol).
 
Austrijoje-Vengrijoje Hercegovina tapo Bosnijos-Hercegovinos administracinio vieneto dalimi (kaip Mostaro rajonas, vienas iš 6). Austrų valdymas sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki [[1882]]  m. Austrai siekė sukurti bosnų naciją, kuriame nebūtų teikiamas dėmesys religijai. Tuo tarpu [[Serbija]], [[Juodkalnija]], [[Kroatija]] propagavo pietinių slavų nacijos idėją.
 
=== XX a. ===
[[1918]]  m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi ir buvo valdoma kaip [[Pajūrio banovina]].
 
Prasidėjus II pasauliniam karui, [[1941]]  m. regionas okupuotas Vokietijos kariuomenės, o 1941 04 10-1945 05 06 buvo [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|Nepriklausomos Kroatijos]] dalimi. Vėliau sukurtoje socialistinėje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] regionas priklausė Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinei Respublikai, kuri 1992  m. paskelbė nepriklausomybę.
 
Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991  m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992  m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kroatų ir bosnių (musulmonų). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.
 
Šiuo metu Hercegovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (''Hercegovačko-neretvanski kanton'').