Romanų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

965 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
kalbų klasifikacija, vidinės nuorodos
(→‎Klasifikacija: http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7)
(kalbų klasifikacija, vidinės nuorodos)
žemėlapis=Western and Eastern Romania.PNG|
ISO639-2=|
klasifikacija=rytų romanų, vakarų romanų, sardų}}
 
'''Romanų kalbos''' – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]] [[italikų kalbos|italikų kalbų pogrupis]]. Šios kalbos išsivystė iš šnekamosios [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], vartotos kasdieniame gyvenime Romos provincijose (vadinamoji [[liaudies lotynų kalba|liaudies lotynų kalbos]] ''latina vulgaris''). Šiomis kalbomis kalbama daugiausia buvusios [[Romos imperija|Romos imperijos]] vakaruose (rytuose buvo labiau paplitusi buvo [[graikų kalba]], o pietuose, po musulmonų nukariavimų įsigalėjo [[arabų kalba]]).
 
Lotyniški bruožai labai gerai matyti romanų kalbų [[leksika|leksikoje]] ir [[gramatika|gramatikoje]]. Leksikos santykį galime nustatyti, lygindami: lotynų ''mater'', ''frater'', ''fllia'', ''causa'', ''natūra'', ''terra'', ''patria'', ''memoria'', ''labor'', ''amor'', ''nomen'', ''tempus'', ''libertas'', ''animal'', ''aurum'', ''longus'', ''hūmanus'', ''grandis'', ''brevis'', ''ūtilis'', ''mobilis'', ''tantus'', ''talis'', ''centum'', ''mille'', ''vincere'', ''sentire'', su tos pačios šaknies atitinkamais prancūzų ''mère'', ''frère'', ''fille'', ''cause'', ''nature'', ''terre'', ''patrie'', ''mémoire'', ''labeur'', ''amour'', ''nom'', ''temps'', ''liberté'', ''animal'', ''or'', ''long'', ''humain'', ''grand'', ''bref'', ''utile'', ''mobile'', ''tant'', ''tel'', ''cent'', ''mille'', ''vaincre'', ''sentir''. Aiškus ryšys matyti gramatikoje. Iš pagrindinių lotynų [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] formų išsirutuliojo pagrindinės prancūzų veiksmažodžio formos, plg. lotynų ''mittere'', ''dicere'' su prancūzų ''mettre'', ''dire'', lotynų ''misi'', ''dixi'' su prancūzų ''je mis'', ''je dis'', .lotynų ''missum'', ''dictum'' su prancūzų ''mis'', ''dit''. Dėsningai atliepia bendraties galūnės: lotynų II asmenuotės - ereere” virto [[Prancūzų kalba|prancūzų]] -oiroir” (valere – valoir, dėbere – devoir, habere – avoir), I asmenuotės - areare” virto prancūzų - erer” (parare – parer, portare – porter, cūrare – eurer), III asmenuotės - ereere” virto prancūzų - rere” (fundere – fondre, rumpere – rompre), IV asmenuotės - ireire” virto prancūzų - irir” (dormire – dormir, finire – finir, sentire – sentir). Romanų kalbų (plg. prancūzų kalbos) laikų derinimo ir sekos dėsniai, dalyvių ir bendračių konstrukcijos ir daug kitų sintaksinių reiškinių kūrėsi lotynų sintaksės pagrindu. Tačiau esama ir esminių, skirtumų, iš kurių svarbiausias: [[lotynų kalba]] buvo sintetinio, o romanų kalbos jau analitinio tipo. Antra vertus, romanų kalbose pastebimos tolimesnėstolesnės gramatinės raidos tendencijos, pradėjusios reikštis jau liaudies lotynų kalboje. Mat klasikinės lotynų kalbos sintetinis tipas liaudies lotynų kalboje pradėjo pereiti į analitinį. Vietoj 5 linksniuočių liko tik 3, vietoj 6 [[linksnis|linksnių]] – tik 2, [[būdvardis|būdvardžių.]] laipsniai ir veiksmažodžių asmenys pradėti reikšti aprašomosiomis konstrukcijomis, analitinėmis - formomis. Kito [[fonetika|fonetinė]] sistema, išnyko h„h”, žodžio galo - m„m”, tarp [[balsis|balsių]] b„b” virto v„v”, tarp balsių c„c”, p„p”, t„t” — suskardėjo, nekirčiuotų skiemenų balsiai susilpnėjo arba visai išnyko ir pan.
 
Šiandien romanų kalbos labai paplitusios, jomis kalba visuose žemynuose apie 500800 milijonų žmonių (iš jų 35,5 % Europoje, apie 50 % Amerikoje). Romanų kalbos skirstomos į dvi grupes – rytų ir vakarų. Vakarinių romanų grupę sudaro 3 pogrupiai: iberiškasisibero-romanų ([[ispanų kalba|ispanų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[katalonų kalba|katalonų]] (kai kurie lingvistai ją priskiria galo-romanų pogrupiui)), gališkasisgalo-romanų ([[prancūzų kalba|prancūzų]], provansalų[[oksitanų kalba|oksitanų]], [[Franko-Provensalio dialektas|franko-provansalio]]), itališkasisitalo-romanų ([[italų kalba|italų]], reto[[retoromanų - romanųkalba|retoromanų]] (ir [[ladinų kalba|ladinų]]), sardinų[[sardų kalba|sardų]] (laikoma archajiškiausia romanų kalba), oišnykusi rytinių[[dalmatų romanųkalba]] grupę(kai kurie 2lingvistai pogrupiai: šiaurėspriskiria Dunojausrytų (rumunų,romanų moldavųkalbų grupei.), pietųO Dunojausrytinių romanų grupei priklauso [[rumunų kalba|rumunų]] (arumunų.dako-rumunų), meglenųarumunų, istrųmegleno-rumunų, dalmatųistro-rumunų (mirusi))kalbos.
 
== Klasifikacija ==
Detalesnė romanų kalbų ir tarmių klasifikacija (iš vakarų į rytus):
 
* Iberijos romanų kalbos:
** Portugalų - galisų
*** [[Portugalų kalba]]
** [[Mozarabų kalba]] (išnyko [[XV amžius|XV]] amžiuje)
** [[Katalonų kalba]]
* RetoromanųGalo-romanų kalbos:
** [[Oksitanų kalba]] (kitaip – ''langue d'oc'')
** Gaskonų
*** LimuzenoGaskonų
*** OvernėsLimuzeno
*** LangedokoOvernės
*** Langedoko
*** Provansalų
* [[Frankoprovansalų kalba]]
** [[Franko-Provensalio dialektas|Franko-Provansalio kalba]]
** [[Prancūzų kalba]] ir jai artimos kitos ''langues d'oïl'' kalbos:
** Pikardų kalba
*** Valonų[[Pikardų kalba]]
*** Normanų[[Valonų kalba]]
*** Pikardų[[Normanų kalba]]
*** Gallo
*** Franš-Komtės
** Šampanės
*** PuatuŠampanės
*** Puatu
*** Burgundijos
*** Lotaringijos
* Retoromanų kalbos
* Rytų Italo-romanų (Balkanų romanų) kalbos:
** Romanšų kalba (dažnai vadinama [[retoromanų kalba]]; vartojama Šveicarijoje)
** Ladinų[[Italų kalba]] (vartojamair Italijoje)jai artimos kalbos:
*** Galų - italų kalbos
** Friulų kalba (vartojama Italijoje)
**** [[ItalųPjemonto kalba]] ir jai artimos kalbos
**** [[Ligūrų tarmė|Ligūrijos]]
** Galų - italų kalbos
**** [[Lombardų kalba|Lombardijos]]
*** Piemontiečių
**** Emilijos-Romanijos
*** Ligūrijos
**** [[LombardųVenetų kalba|Lombardijos]]
*** [[Neapoliečių kalba]]
*** Emilijos-Romanijos
*** Siciliečių kalba
*** Venecijos
*** [[Korsikiečių kalba]] (artima Toskanos tarmei su Ligūrijos tarmės bruožais)
** Neapolio-Kalabrijos
** Retoromanų kalbos
** Siciliečių kalba
*** [[Romanšų kalba]] (dažnai vadinama [[''retoromanų kalba]]''; vartojama Šveicarijoje)
** Korsikiečių kalba (artima Toskanos tarmei su Ligūrijos tarmės bruožais)
*** [[SardiniečiųLadinų kalba]] (vartojama Italijoje)
**** [[DalmatųFriulų kalba]] (išnykusivartojama Italijoje)
** [[IstriečiųSardų kalba]] (Kroatijoje; nykstanti)
** [[Dalmatų kalba]] (išnykusi)
* Rytų romanų (Balkanų romanų) kalbos:
* Rytų romanų kalbos:
** [[Rumunų kalba]]
** [[AromunųArumunų kalba]]
** [[MogleniečiųMegleno-rumunų kalba]]
** [[Istro-romanųrumunų kalba]]
 
== Nuorodos ==
3 538

pakeitimai