Astma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo Homo (Aptarimas) darytas keitimas 4534135
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo Gintare222 (Aptarimas) darytas keitimas 4534159
Eilutė 2:
 
== Priežastys ==
[[File:Allergens222.jpg|thumb|Alergenai]]
Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. [[Uždegimas]] skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). [[Oras]] nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų [[gleivinė]] pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios [[gleivės]], taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.
 
eilutė 15 ⟶ 14:
* uždelsta alerginė reakcija, astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su [[žiedadulkė]]mis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys).
* lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti besikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvuliams, kai jie laikomi namie).
 
== Tendencijos ir statistika ==
* Astma yra viena dažniausių lėtinių ligų. Pasaulyje astma serga apie 300 milijonų žmonių.
* Keleriopai dažniau astma serga ekonomiškai išsivysčiusių šalių (Vakarų Europos, JAV, Australijos, Japonijos) gyventojai. Didžiojoje Britanijoje astma diagnozuota vienam iš 7 vaikų, tuo tarpu Lietuvoje – vienam iš 50.
* Apie 70 % astma sergančių asmenų yra alergiški.
* Berniukai vaikystėje astma serga trigubai dažniau negu mergaitės, tačiau paauglystėje sergančių berniukų ir mergaičių skaičius vienodėja, o tarp suaugusiųjų net 23 % dažniau serga moterys.
* Didesnė tikimybė susirgti yra tiems, kurių vienas ar abu tėvai, seneliai, kiti artimi giminės serga ar sirgo astma, alergine sloga arba alergine odos liga.
* Dažniau astma suserga tie vaikai, kurių motinos nėštumo metu rūkė, taip pat gimę neišnešioti, kūdikystėje sirgę alergine odos liga (atopiniu dermatitu) ar bronchiolitu.
 
== Simptomai ==
[[File:Choke222.jpg|thumb|Dusulys]]
* Dusulys
* Apsunkintas kvėpavimas
eilutė 35 ⟶ 25:
* [[Nerimas]]
* Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte
 
== Astmos diagnozavimas ==
Spirometrija yra pagrindinis kvėpavimo funkcijos tyrimas, kuriuo nustatoma ar paneigiama astmos diagnozė. Tai neskausmingas tyrimas, užtrunkantis apie dešimt minučių, reikalaujantis paciento pastangų kelis kartus giliai kvėpuoti ir stipriai bei greitai iškvėpti. Šio tyrimo metu įvertinama kvėpavimo funkcija, nustatomas astmai būdingas bronchų susiaurėjimas. Tačiau, jei pacientas patiria astmos požymių, o spirometrijos rezultatas yra normos ribose, tai dar nereiškia, kad jis neserga astma. Dažnai ligai nustatyti prireikia sudėtingesnių kvėpavimo funkcijos tyrimų (pvz., bronchų reaktyvumo tyrimas). Šiuos tyrimus atlieka tik gydytojai specialistai (pulmonologai, alergologai, klinikiniai imunologai) bei specialiai išmokytas medicinos personalas.
 
Kintančią kvėpavimo funkciją pacientas gali kasdien išmatuoti paprastesniu prietaisu – PEF-metru, kuris nustato didžiausią iškvėpimo srovės greitį (PEF). Jei, pažymėjus dienyne rytinį ir vakarinį rodmenį, jis gerokai sumažėja, palyginti su asmeniniu geriausiu rodmeniu, įtariama, kad astmos būklė blogėja.
 
== Gydymas ==
eilutė 54 ⟶ 39:
=== Trumpo veikimo bronchus plečiantys vaistai ===
Esant lengviems, retai besikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių (pvz.,Salbutamolum, Berotec, Bricanyl). Jie naudojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.
 
== Kaip elgtis ištikus priepuoliui ==
* Išeiti iš aplinkos, kurioje yra simptomus provokuojančių veiksnių: tabako dūmų, pelėsio, dulkių.
* Kvėpuoti lengviau drėgname, vėsiame ore.
* Įkvėpkite trumpo veikimo bronchus plečiančių vaistų (pvz., salbutamolio).
* Gerkite daugiau skysčių.
 
Jei priepuolis pasikartoja greičiau nei po 3 valandų, kankina sunkėjantis dusulys ir išlieka sunkumo jausmas krūtinėje, nedelsdami susisiekite su savo gydytoju arba nuvykite į skubiosios pagalbos skyrių.
 
== Naudingi patarimai ==
 
=== Kasdieninė ligos prevencija ===
[[File:Sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa.gif.png|thumb|Prevencija]]
* Astma neatostogauja. Liga paūmėti gali bet kuriuo metu. Reikėtų mokėti anksti atpažinti astmos paūmėjimo simptomus ir tuoj pat imtis atitinkamų pagalbos priemonių, kurias nurodė gydytojas (pageidautina turėti rašytinį veiksmų planą).
* Skubiosios pagalbos vaistus (dažniausiai salbutamolį) visuomet turėkite su savimi.
* Reikėtų nepamiršti, kad yra įvairių bronchų astmos rizikos veiksnių, kurie būna itin svarbūs vasarą ir gali netikėtai išprovokuoti ligos paūmėjimą, ypač tada, kai dėmesys ligos kontrolei mažiausias.
* Vasarą pasikeitusios gamtos sąlygos, pavyzdžiui, medžių, žolių, piktžolių ir kitų augalų žiedadulkės, didesnė oro tarša ir ozono lygis, didesnė santykinė drėgmė su aukštesne oro temperatūra, pelėsiai ir namų dulkių erkės, gali paūminti jūsų ligą. Venkite šių veiksnių.
* Stebėkite santykinės drėgmės ir žiedadulkių koncentracijos lygį ore.
* Pats lengviausias astmos paūmėjimas yra tas, kuris neįvyksta. Todėl galbūt geriau neskubėti nutraukti nuolatinio astmos gydymo šiltuoju metų laiku arba suspėti jį atnaujinti reikiamu metu, kad alerginis uždegimas būtų kontroliuojamas, o netikėtas paūmėjimas nesugadintų atostogų jums ir kitiems šeimos nariams bei artimiesiems.
* Reguliuokite savo kūno svorį, kad jis netaptų jūsų dusulio priežastimi.
* Stenkitės nevartoti aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, geriau pasitarkite su gydytoju, kokių vaistų nuo skausmo ir nuo uždegimo galite turėti ir vartoti namuose patys.
 
=== Namų ir darbo aplinka ===
* Jei įmanoma, geriau įjungti oro kondicionierių, nei atverti langus.
* Būtina nuolat valyti kondicionierių filtrus, nes juose kaupiasi dulkės ir pelėsiai.
* Patartina kasdien maudytis ir trinkti galvą prieš einant miegoti.
* Dažnai valykite namus drėgnuoju būdu.
* Jei jūsų darbo vietoje yra ligą paūminančių profesinių alergenų, turite jų vengti, o jei nėra tokios galimybės, keiskite darbo vietą.
* Nelaikykite gyvūnų gyvenamojoje aplinkoje, bent miegamajame.
* Jei astmos simptomus sukelia namų dulkių erkės, turite saugotis jų, pagalves, antklodes ir čiužinius sandariai apvilkdami dulkių erkėms nepralaidžiais užvalkalais.
* Patalynę skalbkite kartą per savaite, 55−60 laipsnių temperatūros vandenyje. Tik tokioje temperatūroje žūsta namų dulkių erkės.
* Patalynę džiovinkite saulėje arba karštoje džiovyklėje.
* Iš gyvenamosios aplinkos pašalinkite dulkes kaupiančius daiktus, pavyzdžiui, kilimus, ypač iš miegamojo. Užuolaidos turi būti lengvai skalbiamos arba keiskite jas žaliuzėmis.
* Jei turite galimybę, įsigykite odinius baldus.
 
=== Sportas, laisvalaikis, aktyvi veikla ===
[[File:Sport-201100281207.jpg|thumb|Sportas - sveikata]]
* Nežaiskite ir nevaikščiokite basi ant ką tik nupjautos žolės, taip pat venkite pievų, kur auga piktžolės ir aukštos žolės.
* Sugrėbtų lapų, šieno kupetos, daržinės ir kluonai − vietos, kur veisiasi pelėsiai, todėl geriau vengti tokių vietų.
* Sodo darbus atlikite mūvėdami pirštines ir naudodami veido kaukę su filtru.
* Labai karštomis ir ūkanotomis dienomis, kai ozono lygis yra didžiausias, ypač ankstyvą pietų metą, geriau pasilikite namuose, o aktyvų poilsį lauke rinkitės anksti ryte arba pavakary.
* Prieš kelionę patikrinkite, ar turite pakankamai vaistų kasdien vartoti, o svarbiausia - greitai veikiantį, bronchus plečiantį inhaliatorių (salbutamolį).
* Jei keliaujate lėktuvu, visus vaistus laikykite rankiniame bagaže, nes kartais pasitaiko, kad bagažas vėluoja arba iš viso dingsta.
* Jei vyksite į kelionę automobiliu, būtinai gerai jį išvalykite, nes sėdynėse ir kilimėliuose gausu dulkių erkių ir pelėsių.
* Sužinokite apie laikomus gyvūnus ir kitas gyvenimo sąlygas ten, kur žadate svečiuotis.
* Venkite apsistoti mediniuose, žiemą nešildomuose nameliuose ar per iškylas miegoti kluonuose ant šieno.
* Visuomet būkite atokiau nuo kūrenamo židinio ar laužo.
* Jei astma kontroliuojama, galite sportuoti ar kitaip aktyviai leisti laiką gryname ore.
* Plaukimas, važinėjimas dviračiu, žaidimas kamuoliu ir netgi bėgiojimas − puiki veikla vasarą.
* Reikėtų vengti aktyviai sportuoti itin karštomis dienomis arba tuomet, kai žiedadulkių koncentracija ir oro tarša yra labai didelė.
* Prieš aktyviai sportuojant, patartina lengvai apšilti, o baigus sportuoti staiga nenutraukti krūvio.
* Gerkite pakankamai daug skysčių.
* Nevenkite trumpų pertraukėlių, jei aktyviai sportuojate ilgesnį laiką.
 
=== Šeima ir draugai ===
* Papasakokite jus supantiems žmonėms, kas jums galėtų išprovokuoti astmos simptomus, parodykite, kokius vartojate vaistus, galbūt net raštu pateikite veiksmų planą, ką daryti, jei ištiktų bronchų astmos priepuolis.
* Pats blogiausias dalykas yra niekam nesakyti, kad sergate astma.
* Atminkite, ne visi žino, kas yra bronchų astma, ir, reikalui esant, gali nesugebėti jums padėti.
 
== Nuorodos ==
* [http://www.sos03.lt/Ligos/Plauciu/Bronchine_astma Bronchinė astma]
* [http://www.astmoskontrole.lt Astmos kontrolė]
* [https://www.kvepuok.lt/susipazink-su-astma/issami-informacija-apie-astma.aspx Susipažink su astma]
 
{{Commons|Category:Asthma|no=T}}