Napoleono karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Pirėnų karas ==

 

Napoleonas siekdamas panaikinti spragą kontinentinėje blokadoje, 1807 m. kartu su Ispanijos kariuomene įsiveržė į Portugaliją. Užėmus [[Portugalija|Portugaliją]] [[1808]] m. gegužę Napoleonas į Ispanijos karaliaus sostą pasodino savo brolį [[Žozefas Bonapartas|Žozefą Bonapartą]]. Tai išprovokavo Madrido gyventojų sukilimą prieš prancūzus, kuris buvo žiauriai numalšintas. Netrukus sukilimai įsiplieskė ir kitose vietose bei virto partizaniniu karu- ''[[Partizaninis karas|Gerilja]]''. Sevilijoje provincijos vadovybė Ispanijos karaliumi pripažino [[Ferdinandas VII|Ferdinandą VII]] ir pakvietė visus prisidėti prie sukilimo. Prancūzijos armija pralaimėjo kelis mūšius ir Žozefas buvo priverstas palikti Madridą. Birželio 16 d. prasidėjo sukilimas Portugalijoje. Rugpjūtį joje išsilaipino britų pajėgos vadovaujamos [[Arthur Wellesley|Artūro Velslio]], ir po [[Vimeiro mūšis|Vimeiro mūšio]] ten dislokuotos prancūzų pajėgos evakavosi. Nusivylęs prancūzų pralaimėjimais, Napoleonas grįžo į Ispaniją su 80 000 karių. Laimėjęs kelis mūšius jis [[gruodžio 4]] d. užėmė Madridą ir sutriuškino britus [[La Korunjos mūšis|La Korunjos mūšyje]]. [[1809]] m. pradžioje Napoleonas išvyko iš Ispanijos, nes grėsė karas su Austrija. Balandį į Portugaliją su britų kariuomene grįžo [[Arthur Wellesley|Velingtonas]]. Liepą jis laimėjo [[Talaveros mūšis|Talaveros mūšį]], vėliau dvejus metus gynė savo pozicijas Portugalijoje. Prancūzija patyrė didelių nuostolių dėl ispanų partizanų puldinėjimų. [[1812]] m. Velingtonas pradėjo puolimą: užėmė Siudad Rodrigą ir [[Badachosas|Badachosą]], laimėjo [[Salamankos mūšis|Salamankos mūšį]], užėmė Madridą, sutriuškino Žozefo kariuomenę [[Vitorijos mūšis|Vitorijos mūšyje]] ir [[1813]] m. spalį įsiveržė į Prancūziją.