Dakija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ištrintas visas puslapio turinys |
S Atmestas Kerbal space program pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gandras keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = #DEB887;
| Tipas = Senovės Europos istorinis regionas
| Pavadinimas = Dakija (Dacia)
| Foto = Sarmisegetusa Regia - ansamblu 1.jpg
| Šalis = [[Rumunija]], [[Moldavija]], [[Ukraina]]
| Vėliava =
| Tauta = [[dakai]]
| Vėliau = [[Moldavijos kunigaikštystė|Moldova]], [[Valakija]], [[Transilvanijos kunigaikštystė|Transilvanija]]
| Valstybės = [[Dakų karalystė]]
| Miestai = [[Sarmizegetusa Regia]]
| Žemėlapis = Roman provinces of Illyricum, Macedonia, Dacia, Moesia, Pannonia and Thracia.jpg
| Vikiteka =Category:Dacia
}}
'''Dakija''' – senovės Europos sritis tarp [[Dunojus|Dunojaus]] ir [[Dniestras|Dniestro]], maždaug sutampanti su šiuolaikine [[Rumunija]] ir [[Moldavija]]. Vakaruose Dakija siekė [[Tisa|Tisą]]. Jos gyventojai buvo vadinami [[dakai]]s.
== Pavadinimas ==
Dakai graikų šaltiniuose buvo vadinami '''Getais''' (dgs. ''Getae''), o Romos imperijos dokumentuose – dakais (''Dacus'', dgs. ''Daci''). Romėnų žemėlapyje ''[[Tabula Peutingeriana]]'' jie vadinami Dagae ir Gaete. Strabonas teigia, kad pirminis dakų pavadinimas buvo „daoi“, kurį gali paaiškinti [[frygai|frygų]] šaknis „daos“, reiškianti [[vilkas|vilką]]. Šia prielaidą patvirtina faktas, jog dakų naudotas simbolis, Dakijos drakonas, turi vilko galvą.
Gali trikdyti faktas, kad [[Viduramžiai]]s [[Romos katalikų bažnyčia]] Dakija vadino savo šiauriausias provincijas t. y. [[Danija|Daniją]]-[[Norvegija|Norvegiją]]-[[Švedija|Švediją]] ([[Skandinavija|Skandinaviją]]), o kartais vien Daniją. Kai kuriuose istoriniuose dokumentuose tų sričių kilmingieji buvo vadinami dakais.
== Geografija ==
[[Vaizdas:Teritoriul onomastic al elementului dava - Sorin Olteanu.jpg|thumb|left|Dakų miestai (geltoni)]]
Dakijos regiono pietine riba buvo [[Dunojus]]. Už jo buvo etniniu požiūriu labai mišri [[Mezija]], kuri buvo pereinamoji sritis į istorinę [[Trakija|Trakiją]]. Vakarine Dakijos riba buvo laikoma [[Tisa|Tisos upė]], už kurios prasidėjo [[Panonija]]. Dakų sritys driekėsi į rytus iki pat [[Mažoji Skitija|Mažosios Skitijos]], o šiauriau Dunojaus priėjo prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Šiaurinė Dakijos riba buvo neapibrėžta: ten Dakija siekėsi su [[Skitija]] (šiaurės rytuose) ir [[Germanija]] (šiaurės vakaruose).
Dakiją per vidurį dalino [[Karpatų kalnai]], kurie skirstė ją į kelias geografiškai skirtingas sritis:
* Pietinę Dakiją pietuose ir rytuose ribojo Dunojus, o šiaurėje – Karpatų kalnai. Vėliau šis regionas buvo žinomas kaip [[Valakijos kunigaikštystė|Valakija]];
* Rytų Dakiją pietryčiuose ribojo Juodoji jūra, o vakaruose – Karpatų kalnai. Vėliau šis regionas buvo žinomas kaip [[Moldovos kunigaikštystė|Moldova]];
* Vakarų Dakiją iš pietų ir rytų supo Karpatų kalnai, o pats jis sudarė [[Transilvanijos plynaukštė|Transilvanijos plynaukštę]]. Vakaruose jis leidosi į Panonijos stepę. Vėliau šis regionas buvo žinomas kaip [[Transilvanija kunigaikštystė|Transilvanija]];
== Istorija ==
=== Priešistorė ===
{{plačiau|Rumunijos priešstorė}}
Priešistoriniais laikais Dakijoje klestėjo daug Neolito ir Bronzos amžiaus kultūrų. Seniausia identifikuota su etniniais dakais ([[indoeuropiečiai]]s) siejama kultūra buvo su [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[Besarabio kultūra]], kuri kilo pietinėje Dakijoje (šiuolaikinėje istorinėje Rumunijos [[Muntenija|Muntenijos]] provincijoje). Ilgainiui dakai išplito visame regione.
[[III a. pr. m. e.]] Vakarų Dakijoje pastebima ryški [[keltai|keltų]] įtaka.
=== Karalystė ===
[[Vaizdas:Dacia 82 BC.png|thumb|Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.]]
{{plačiau|Dakijos karalystė}}
Kovodami su keltais ir romėnais, [[II a. pr. m. e.]] dakai pradėjo konsoliduotis tarpusavyje. Taip susiformavo smulkios kunigaikštystės, kurių žinomi kunigaikščiai buvo [[Rubobostas]], [[Orolis]] ir kt. Dakų vadas [[Burebista]] iš [[Argedava|Argedavos]] gyvenvietės buvo pirmasis, kuris sukūrė didelę valstybę, apjungdamas visas dakų žemes. Be to, jis išplėtė hegemoniją už Dakijos ribų: jam pakluso Mažosios Skitijos graikų kolonijos rytuose ir [[keltai|keltų]] gentys [[Panonija|Panonijoje]] (vakaruose). Burebista perkėlė sostinę į regiono centrą – į Semirgezetusos miestą. Po Burebistos mirties dakija vėl pasidalino į 4, vėliau 5 kunigaikštystes.
Dakų kultūra jau buvo gan aukšto lygio, kai apie juos sužinojo romėnai. [[Trajanas]] atkreipė dėmesį į Dakiją, sritį į šiaurę nuo Graikijos ir Makedonijos ir į rytus nuo Dunojaus. Ši teritorija buvo romėnų taikinys dar prieš [[Julijus Cezaris|Cezario]] laikus<ref>Goldsworthy, ''In the Name of Rome'', p. 322</ref><ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 213</ref>, kai dakai sumušė romėnus [[Istrijos mūšis|Istrijos mūšyje]]<ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 215</ref>. 85 m. dakai prasiveržė pro Dunojų, užmušė [[Mezija|Mezijos]] valdytoją Opijų Sabiną<ref name=jones-138>Jones (1992), p. 138</ref> ir nusiaubė provinciją<ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 216</ref><ref>Luttwak, ''The Grand Strategy of the Roman Empire'', p. 53</ref>. Imperatoriaus [[Domicijanas|Domicijano]] vadovaujama armija išvijo dakus ir jis grįžo į Romą švesti triumfo<ref name=jones-139>Jones (1992), p. 139</ref>, bet 86 m. Kornelijaus Fusko įsiveržimas į Dakiją buvo nesėkmingas ir romėnai pralaimėjo Pirmąjį Tapių mūšį. Po šios pergalės Dakijos karalius Diurpanėjas pasivadino [[Decebalas|Decebalu]] (87–106 m.). Tačiau romėnai laimėjo Antrąjį Tapių mūšį 88 m. ir buvo sudarytos paliaubos.
Trajanas įsiveržė į Dakiją ir po nežinomo mūšių skaičiaus nugalėjo Decebalą Tapių mūšyje 101 m. Trajanui artėjant prie dakų sostinės Sarmizegethusos po Adamklisių mūšio Decebalas siūlė paliaubas ir jos buvo sudarytos. Decebalas per kelis metus atkūrė savo įtaką ir 105 m. užpuolė romėnų garnizoną. Trajanas vėl išžygiavo į Dakiją, apgulė ir sugriovė Dakijos sostinę. Pralaimėjęs Decebalas nusižudė. Sutramdęs Dakiją Trajanas sėkmingai įsiveržė į [[partai|Partų imperiją]].
=== Romos provincija ===
{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = Dakija
| origpavadin = {{lot|DACIA}}
| žemėlapis = REmpire Dacia.svg
| plotis = 250
| valstybė = Romos imperija
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| admCentras = [[Sarmizegetusa]]
| admVienetoVardas = | admVienetoKiekis = | admVienetoKiekisMet =
| admVienetoKiekis1 = | admVienetoKiekisMet1 =
| admVienetoKiekis2 = | admVienetoKiekisMet2 =
| įkūrimoMet = 106
| panaikinimoMet = 235
| p1 = Dakijos karalystė
| vėliava_p1 =
| s1 = Gotai
| vėliava_s1 =
| vadovotitulas = |vadovas =
| gyventojumetai = |gyventoju =
| plotas =
| vikiteka =
}}
[[Vaizdas:Roman_province_of_Dacia_(106_-_271_AD).svg|thumb|270px|left|Romos Dakijos provincija (melsva) 106-271 m.]]
Kai [[Romos imperija|romėnai]] nukariavo Dakiją, vakarinėje jos dalyje įkurta '''Dakijos provincija'''. Čia prasidėjo krašto romanizacija. [[Dakai]] palaipsniui pradėjo kalbėti liaudies [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], iš kurios atsirado [[rumunų kalba]]. Spėjama, po šalies pavergimo dalis dakų pasitraukė iš Dakijos ir išsikėlė į dabartinę [[Albanija|Albaniją]]. Taigi šiuolaikiniai [[albanai]] būtų tiesioginiai dakų palikuonys išlaikę senąją dakų kalbą. Šią versiją patvirtina nemažas [[substratas (kalbotyra)|substratinis]] [[albanų kalba|albanų]] žodžių sluoksnis [[rumunų kalba|rumunų kalboje]].
Rytinė Dakijos dalis liko už Romos imperijos ribų. Formaliai ji buvo priskirta [[Vidinė Mezija|Vidinės Mezijos]] provincijai, tačiau ''de facto'' buvo nekontroliuojama. Čia migravo skitai [[roksolanai]].
Be to pakito jėgų santykis regione ir germanų ir keltų gentys sudarė sąjungą prieš Romos imperiją. Tarp tų genčių ypač pasižymėjo [[gotai]] iš pat pradžių puldinėję Dakijos provinciją. 275 m. jie atėmė Dakiją iš Romos imperijos: imperatorius [[Aurelianas]] atsitraukė, Romos kariai apleido provinciją, o jos piliečiai persikėlė į Meziją. Atkurtoje karalystėje per santuokas pradėjo dominuoti gotų aristokratai ir Dakija buvo prijungta prie didelės gotų imperijos.
== Dakų religija ==
Pagal [[Herodotas|Herodoto]] „Istorijoje“ (4 knyga) Zalmoksės aprašymą, getai (pagal Straboną kalbėję ta pačia kalba kaip ir dakai) tikėjo sielos nemirtingumu ir manė, kad po mirties pasikeičia šalis, kur gyvenama. Dakų vyriausiasis šventikas kaip svarbiausios dievybės Zalmoksės atstovas turėjo didelę įtaką. Jis taip pat buvo svarbiausiu karaliaus patarėju.
Be Zalmoksės dakai tikėjo į Gebeleizę, Bendį ir kitus dievus.
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{Romos provincijos}}
[[Kategorija:Romos provincijos]]
[[Kategorija:Dakai]]
{{Link FA|cs}}
| |||