20:09, 15 gruodžio 2013 versija taisyti TeStMaN2564 (aptarimas \| indėlis) 9 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai ← Prieš tai darytas keitimas		20:12, 15 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai S Atšauktas naudotojo TeStMaN2564 (Aptarimas) darytas keitimas 4532357 Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Geografija == Vandenyne yra apie 25 000 salų, kurių dauguma yra Pietiniame pusrutulyje. Centrinės ir pietvakarinės dalies salos vadinamos [[Okeanija]]. Dauguma Ramiojo vandenyno tropinių salų (pavyzdžiui, [[Tuamotu salos\|Tuamotu salynas]]) yra koralų atolai – žiedinės salos, juosiančios seklias lagūnas. Atolai iškilę giliose vandenynų vietose, nors juos sudarę koralai negali augti giliau kaip 45 m. Kai kurių gamtininkų nuomone, koralų atolai išaugo ant seklių vulkanų kraterių. g Didžiulį Ramųjį vandenyną galima vadinti ir okeaniniu pusrutuliu. Nors jame daug salų ([[Naujojirtyrtdyret Zelandija]], [[Papua Naujojthtfhsr5tyhri Gvinėja]], [[Kalimanghfghfdghtanas]], [[Sachaldhghdtusdrtinas]], [[Japondhfghdftjudgjhija]]), vis tik sausumos plotas, palyginti su vandenynu, yra nepaprastai mažas.et▼ ▲Didžiulį Ramųjį vandenyną galima vadinti ir okeaniniu pusrutuliu. Nors jame daug salų ([[~~Naujojirtyrtdyret~~Naujoji Zelandija]], [[Papua ~~Naujojthtfhsr5tyhri~~Naujoji Gvinėja]], [[~~Kalimanghfghfdghtanas~~Kalimantanas]], [[~~Sachaldhghdtusdrtinas~~Sachalinas]], [[~~Japondhfghdftjudgjhija~~Japonija]]), vis tik sausumos plotas, palyginti su vandenynu, yra nepaprastai mažas.et [[Vaizdas:View-from-Spanjfgdjgijjfgudjfjotysztsruhjsish-Bay.jpg\|300px\|thumb\|right\|Vaizdas į Ramųjį vandenyną nuo [[Kalifornija\|Kalifornijos]] krantų]]▼ ▲[[Vaizdas:View-from-~~Spanjfgdjgijjfgudjfjotysztsruhjsish~~Spanish-Bay.jpg\|300px\|thumb\|right\|Vaizdas į Ramųjį vandenyną nuo [[Kalifornija\|Kalifornijos]] krantų]] Ramusis vandenynas – tai iki šiol mažėjančio Pantahsfhfgkjswahlaso pasaulinio vandenyno liekanos. Tas vandenynas supo sausumą prieš tai, kai ji išsiskyrė į dabartinius žemynus.▼ ▲Ramusis vandenynas – tai iki šiol mažėjančio ~~Pantahsfhfgkjswahlaso~~Pantalaso pasaulinio vandenyno liekanos. Tas vandenynas supo sausumą prieš tai, kai ji išsiskyrė į dabartinius žemynus. Vandenyno hidrografija gana paprasta. Šiaurės pusrutulyje pasatų sukelta srovė teka [[Filipinai\|Filipinhfcthfgdjų]] link, po to pro [[Japonija\|Japoniją]] suka prie [[Aliaska\|Aliaskos]], toliau – į pietus ir pro [[Kalifornija\|Kaliforniją]] grįžta į pradinę padėtį – Šiaurės Patujdtjdgsatų srovę ir sudaro didžiulę, pagal laikjdfghdfrtytrodžio rodyklę tekančios srovės kilpą. Besiskečiantį jūros dugną kompensuoja jo grimzdimas povandeniniuose loviuose, kurie ištįsę puslaftjjfu▼ Palei nelygius vandenyno pakraščius yra daugybė jūrų, kurių didžiausiodgjs – [[Beringo jūra\|Beringo]], [[Ochotsko jūra\|Ochotsko]], [[Rytų Kinijos jūra\|Rytų Kinijos]], [[Japonijos jūra\|Japonijos]], [[Pietų Kinijos jūra\|Pietų Kinijos]], [[Sulu jūra\|Sulu]], [[Tasmano jūra\|Tasmano]], [[Geltonoji jūra\|Geltonoji]], [[Rytų Kinijos jūra\|Rytų Kinijos]], [[Koralų jūra\|Koralų]] jūros.▼ ▲Vandenyno hidrografija gana paprasta. Šiaurės pusrutulyje pasatų sukelta srovė teka [[Filipinai\|~~Filipinhfcthfgdjų~~Filipinų]] link, po to pro [[Japonija\|Japoniją]] suka prie [[Aliaska\|Aliaskos]], toliau – į pietus ir pro [[Kalifornija\|Kaliforniją]] grįžta į pradinę padėtį – Šiaurės ~~Patujdtjdgsatų~~Pasatų srovę ir sudaro didžiulę, pagal ~~laikjdfghdfrtytrodžio~~laikrodžio rodyklę tekančios srovės kilpą. Besiskečiantį jūros dugną kompensuoja jo grimzdimas povandeniniuose loviuose, kurie ištįsę ~~puslaftjjfu~~puslankiu nuo [[Naujoji Zelandija\|Naujosios Zelandijos]] iki [[Aliaska\|Aliaskos]] ir nuo Centrinės [[Amerika\|Amerikos]] iki [[Čilė]]s. Su šiais loviais susiję veikiantys vulkanai juosia vandenyną. Ledkalniai, atskilę nuo milžiniško [[Antarktida\|Antarktidos]] ledo skydo, gjghjfhfjghjghrytus. Kol ištirpsta, Ramiajame vandenyne jie pasiekia net 41° pietų platumos. Kai kurie ledkalniai storesni nei 600 m.▼ ▲Palei nelygius vandenyno pakraščius yra daugybė jūrų, kurių ~~didžiausiodgjs~~didžiausios – [[Beringo jūra\|Beringo]], [[Ochotsko jūra\|Ochotsko]], [[Rytų Kinijos jūra\|Rytų Kinijos]], [[Japonijos jūra\|Japonijos]], [[Pietų Kinijos jūra\|Pietų Kinijos]], [[Sulu jūra\|Sulu]], [[Tasmano jūra\|Tasmano]], [[Geltonoji jūra\|Geltonoji]], [[Rytų Kinijos jūra\|Rytų Kinijos]], [[Koralų jūra\|Koralų]] jūros. ▲Ledkalniai, atskilę nuo milžiniško [[Antarktida\|Antarktidos]] ledo skydo, ~~gjghjfhfjghjghrytus~~dreifuoja į šiaurės rytus. Kol ištirpsta, Ramiajame vandenyne jie pasiekia net 41° pietų platumos. Kai kurie ledkalniai storesni nei 600 m. Ramiojo vandenyno dugno nuosėdų storis mažiausias guolyje ir jo loviuose, didėja link žemynų ir pusiaujo (iki 3 km). Giliau kaip 4,5 km slūgso raudonasis okeaninis molis; 4–4,5 km gylyje – biogeninės nuosėdos, daugiausia kokolitiniai foraminiferiniai dumblai. Mažesniame gylyje yra kriauklelių, koralų, dumblių nuosėdos.

Ramusis vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų