Būdamas šešiolikos K. Sen Sansas parašė savo pirmąją [[simfonija|simfoniją]]; antrąją pavadino ''Simfonija Nr. 1 E-flat major'', kuri, atlikta [[1853]] m., sukėlė daugelio kritikų ir kompozitorių susižavėjimą. [[Hektoras Berliozas]], vėliau taip pat tapęs geru Sen Sanso bičiuliu, užsiminė, jog ''Il sait tout, mais il manque d'inexpérience'' (jis žino viską, tik stokoja nepatyrimo).
NIEKO GERO
== Branda ==
Pragyvenimui K. Sen Sansas uždarbiavo grodamas vargonais įvairiose Paryžiaus [[bažnyčia|bažnyčiose]]. Jo savaitinės variacijos apstulbindavo paryžiečius, o [[Ferencas Listas|F. Listą]] pastūmėjo jį paskelbti garsiausiu pasaulio vargonininku.
Nuo [[1861]] iki [[1865]] m. Sen Sansas dirbo [[fortepijonas|fortepijono]] profesoriumi [[Niedermeyer]] mokykloje, kur nustebindavo į konservatyvią mokymo programą greta [[Bachas|Bacho]] bei [[Mocartas|Mocarto]] įtraukdamas ir modernesnę [[Ferencas Listas|Listo]], [[Charles Gounod|Gounodo]], [[Šumanas|Šumano]], [[Hektoras Berliozas|Berliozo]], [[Richardas Vagneris|Vagnerio]] muziką. Vieni jo geriausių mokinių buvo [[André Messageris]] ir [[Gabrielis Fauré]].
Sen Sansas buvo daugialypis [[intelektualas]]. Dar labai jaunas būdamas jis ėmė studijuoti [[geologija|geologiją]], [[archeologija|archeologiją]], [[botanika|botaniką]], lepidopteriją (drugių kolekcionavimą). Jis buvo ir [[matematika|matematikos]] ekspertas. Dalyvavo mokslinėse diskusijose su mokslininkais, rašė mokslinius straipsnius apie [[akustika|akustiką]], okultinius mokslus, Romėnų teatro dekoracijas, senovinius instrumentus. Parašė filosofinį veikalą ''Problèmes et Mystères'', kuriame kalbėjo apie tylą ir [[religija|religijos]] pakaitalus: Sen Sanso pesimistinės ir ateistinės idėjos kone „išpranašavo“ [[egzistencializmas|egzistencializmą]]. Tarp kitų literatūrinių pasiekimų buvo poezijos rinkinys ''Rimes familières'' bei sėkminga pjesė ''La Crampe des écrivains''. Buvo Prancūzijos Astronomų bendruomenės narys, dėstė paskaitas apie [[miražas|miražus]], turėjo asmeniškai pritaikytą [[teleskopas|teleskopą]], ir stengdavosi planuoti koncertus, kad šie sutaptų su astronominiais reiškiniais, kaip kad [[saulės užtemimas|užtemimais]].
[[1875]] m. Sen Sansas vedė Marie-Laure Truffot, su kuria susilaukė dviejų sūnų, André ir Jean-François, tačiau [[1878]] m. jie mirė. Po trejų metų kompozitorius paliko savo žmoną. Teisiškai jie niekada neišsiskyrė, tačiau visą gyvenimą gyveno atskirai.
== Paskutinieji metai ==
|