Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 356 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
Pildoma. Nuo gruodžio 6 d. KT sprendimu Moldovos valstybinė kalba - rumunų. http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7
(Pildoma. Nuo gruodžio 6 d. KT sprendimu Moldovos valstybinė kalba - rumunų. http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7)
vėliava=Flag_of_Moldova.svg|
herbas=Coat of arms of Moldova.png|
kalbos=[[Rumunų kalba|rumunų]]<ref>http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7 Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas (2013 m. gruodžio 5 d.)</ref>|
kalbos=[[Moldavų kalba|moldavų]]|
sostinė=[[Kišiniovas]]|didžiausiasMiestas=[[Kišiniovas]]|
valdovų=3|
titulas2=Ministras Pirmininkas|
pavardė2=[[Iurie Leancă]]|
titulas3=-Parlamento Pirminikas|
pavardė3=-Igoris Kormanas|
plotoVieta=135|
plotas=33&nbsp;846|
telKodas=373
}}
[[Vaizdas:1390 Italien colonies.png|thumb|right|250px|XIV a. MoldavijosMoldovos kunigaikštystė ribojosi su [[LDK]]]]
[[Vaizdas:Parlament Buiding Moldova.jpg|right|250px|thumb|MoldavijosMoldovos parlamentas]]
'''Moldovos Respublika''' ('''Moldova''' arba '''Moldavija''') – nedidelė Pietryčių [[Europa|Europos]] valstybė, esanti tarp [[Rumunija|Rumunijos]] (į vakarus) ir [[Ukraina|Ukrainos]] (į rytus). MoldavijaMoldova nuo [[1994]] m. priklauso [[Nepriklausomų valstybių sandrauga]]i. Nepaisant to, nuo [[2007]] m. šalis siekia tapti [[ES]] nare.<ref>[http://web.archive.org/web/20080606170653/http://www.viitorul.org/public/868/en/LV%20-%20The%20EU%20and%20Moldova%20(eng).doc The EU and Moldova: vague perspectives and clear shortcomings]</ref>
 
== Istorija ==
{{main|Moldavijos istorija}}
 
Dabartinės MoldavijosMoldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama [[Moldovos kunigaikštystė]]s dalis. Ši kunigaikštystė apėmė [[Prutas|Pruto]] baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]], dalį [[Ukraina|Ukrainos]]. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau [[XVI amžius|XVI]] amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.
 
Prielaidos atsirasti dabartinei MoldavijaiMoldovai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis ([[Besarabija|Besarabijos]] regionas) buvo aneksuota [[Rusijos imperija|Rusijos]]. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. MoldavijosMoldovos teritoriją, čia buvo įkurta [[Besarabijos gubernija]].
 
Po [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie [[Rumunijos karalystė]]s. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. [[Padniestrė]]) liko [[TSRS]] sudėtyje ir ten suformuota [[Moldavijos ATSR]]. Po [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo – Ribentropo pakto]], 1940 metais Besarabiją okupavo [[Tarybų Sąjunga]]. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė MoldavijosMoldovos teritorija) sudaryta [[Moldavijos TSR|Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika]].
 
Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. MoldavijaMoldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]].
 
[[Padniestrė]], MoldavijosMoldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir ''de jure'' išlieka MoldavijosMoldovos dalimi.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Moldavijos politinė sistema}}
Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra [[Mihai Ghimpu]], laikinai einantis šias pareigas iki būsimų rinkimų [[2010]] m.
Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį [[Vladimiras Voroninas|Vladimirą Voroniną]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/md.html CIA pasaulio faktų knyga: Moldova]</ref> Nuo MoldavijosMoldovos atsiskyrusiai [[Padniestrė]]s respublikai nuoilgus patmetus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovaujavadovavo [[Igoris Smirnovas]], [[2011]] m. prezidentu tapo [[Jevgenijus Ševčiukas]].
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų MoldavijosMoldovos [[parlamentas]]. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2009]] m. [[liepos 29]] dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[MoldavijosMoldovos Respublikos komunistų partija]] (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo [[1998]] m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas [[Vlad Filat]].<ref name="CIA"/>
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Moldavijos administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:Moldadm.png|thumb|right|250px|upright=1.5|MoldavijosMoldovos administracinis suskirstymas]]
 
MoldavijaMoldova suskirstyta į 32 rajonus (''raion'', dgs. ''raioane''), 3 miestų savivaldybes ([[Kišiniovas]], [[Belcis]] ir [[Benderai]]), du pusiau autonominius regionus ([[GagauzijaGagaūzija]] ir atsiskyręs [[Padniestrė]]s regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):
{|
|
{{main|Moldavijos geografija}}
 
Vakarinę MoldavijosMoldovos sieną sudaro [[Prutas]], įtekantis į Dunojų netoli pietinės MoldavijosMoldovos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – [[Dniestras]], kurio kairiajame krante yra nepripažinta [[Padniestrė]]s teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: [[Reutas]], [[Bikas]], [[Botna]], teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.
 
Nors Moldova labai arti [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – ''Dealul Bălăneşti''). Pietuose – derlingos juodžemio [[stepė]]s.
 
== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Moldawischer-Leu-01.jpg|thumb|left|MoldavijosMoldovos lėjos]]
{{main|Moldavijos ekonomika}}
 
Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai MoldavijosMoldovos žemės – derlingas [[juodžemis]]. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – [[kviečiai]], [[tabakas]], [[kukurūzai]] ir [[saulėgrąžos]]. Šalies pietuose auginamos [[vynuogės]]. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po [[1991]] m, kai šalis tapo nepriklausoma. MoldavijosMoldovos žemės ūkyje dirba 39% ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42% MoldavijosMoldovos pramonės produkcijos.
 
[[2009]] m. MoldavijosMoldovos [[bendras vidaus produktas]] (perkamosios galios paritetas) buvo 9.986 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Tais pačiais metais [[BVP]] vienam žmogui teko 2300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra [[Rusija]], [[Ukraina]], [[Rumunija]]. [[2008]] m. eksporto partneriai: [[Marokas]] (48,1), [[Rusija]] (14,8), [[Rumunija]] (8,1), [[Italija]] (5%). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) ([[2005]])<ref name="CIA"/>
 
== Demografija ==
Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: [[Kišiniovas]], [[Belcai]], [[Tiraspolis]], [[Benderai]].
 
Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. DidžiausiąRemiantis tautinępaskutiniu grupę2004 sudarom. [[moldavai]]Moldovos (64,5gyventojų %)surašymu <ref>http://www.statistica.md/public/files/Recensamint/Recensamintul_populatiei/vol_1/6_Nationalitati_de_baza_ro.xls</ref>, kurieir kalbatais pačiais metais atsiskyrusioje [[moldavų kalbaPadniestrė|Padniestrėje]] (laikomavykdytu rumunųsurašymu, kalbosdidžiausią tarme)tautinę irgrupę tapatina save susudaro [[rumunaimoldavai]]s (69.62 %). Mažesnio dydžio yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (13,811.23 %) ir [[rusai|rusų]] (13,09.39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.
 
Be šių pagrindinių grupių MoldavijojeMoldovoje gyvena 3,5.85 % [[gagaūzai|gagaūzų]], kalbančių [[gagaūzų kalba]] (turkųpriklausančia [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] dialektasgrupei), 2 % [[bulgarai|bulgarų]], 1,5 % [[žydai|žydų]] ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.
 
[[Rumunai|Rumunais]] surašymų duomenimis save laikė 1.87 % gyventojų (2.17 % - Moldovoje ir 0.05 % - Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18.8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino [[rumunų kalba|rumunų]].
98,5 % – [[stačiatikiai]], priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % –[[ judėjai]]. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.
 
98,593.3% %gyventojų – [[stačiatikiai]], priklausantys MoldavijosMoldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % –[[ judėjai]]. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.
 
=== Kalba ===
{{main|Rumunų kalba|Moldavų kalba}}
 
Valstybinė Moldovos kalba - [[rumunų kalba|rumunų]], priklausanti [[romanų kalbos|romanų kalbų]] grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų [[Rumunija|Rumunijoje]]. Abiejose šalyse galioja vienodas [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] standartas.<ref>James Minahan, Miniature empires: a historical dictionary of the newly independent states, Greenwood Publishing Group, 1989, p. 276</ref>
 
[[1991]] m. Moldovos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba - [[rumunų]]<ref>http://www.moldova-suverana.md/index.php?start_from=&ucat=7&subaction=showfull&id=1156426235&archive=1156767681&
</ref>. [[1994]] m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba - [[moldavų kalba|moldavų]], užrašyta lotyniška abėcėle<ref>http://www.e-democracy.md/en/legislation/constitution/ Moldovos Respublikos Konstitucija, 13 str., 1 eil.</ref>. [[2013]] m. [[gruodžio 5]] d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba - rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)
 
Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio [[Rumunija|Rumunijos]] ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą - po [[1940]] m. [[TSRS]] okupacijos, [[Moldavijos TSR]] oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir [[rusų kalba|rusų]] kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas [[kirilica|kirilicos]] raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.<ref>http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+md0027)</ref> Atkurusi Nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.
 
[[2004]] m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11.26 % gyventojų gimtoji kalba - rusų, 5.51 % - [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], 4.07% - [[gagaūzai|gagaūzų]]. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, [[bulgarai|bulgarų]]). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą [[Gagaūzija|Gagaūzijoje]] ir yra atsiskyrusios nepripažintos [[Padniestrė|Padniestrės]] "[[lingua franca]]".
 
Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas - moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.
== Kultūra ==
{{main|Moldavijos kultūra}}
 
MoldavijosMoldovos kultūra yra glaudžiai susijusi su [[Rumunija|Rumunijos]] kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti [[Bizantija|bizantiško]] paveldo, [[turkai|turkų]] ir [[slavai|slavų]] kultūros elementų.
 
Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas [[Dimitrie Cantemir]] (1673–1723), istorikas ir filologas [[Bogdan P. Hasdeu]] (1836–1907), rašytojas [[Ion Creanga|Ion Creangă]] (1837-89).
* ''Pagrindinis straipsnis – [[Moldavijos sportas]]''
 
Nacionalinis MoldavijosMoldovos sportas yra imtynių rūšis ''tranta''. Pati populiariausia sporto šaka – [[futbolas]].
 
== Kita informacija ==
 
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Commons|Moldova}}
{{vikižodynas}}
{{reflist}}
 
{{Europa}}
{{NVS}}
3 538

pakeitimai