|
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1923|5|27|T}}
| gimimo vieta = Fuerth'e[[Fiurtas]], Bavarijoje[[Bavarija]], [[Vokietija]]
| mirė = {{Mirė||||1923|5|27}}
| mirties vieta =
|vikiteka= Henry Kissinger
}}
'''Henris Kisindžeris''' ({{en|Henry Alfred Kissinger}}, g. [[1923]] m. [[gegužės 27]] d. Fuerth’e[[Fiurtas|Fiurte]], [[Bavarija|Bavarijoje)]], [[Vokietija|Vokietijoje]]) – amerikiečių politikas vaidinęs svarbų vaidmenį [[JAV]] užsienio politikoje savo dalyvavimo respublikonų vyriausybėse [[1968]]–[[1972]] metu.
Tai kontroversiška figūra, kaltinta karo nusikaltimais, bet gavusi ir [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premiją]].
H. Kisindžeris gimė Fuerth’eFiurte, Bavarijoje. [[1938]] m. jo šeima pabėgo nuo [[Adolfas Hitleris|Hitlerio]] pradėtų žydų persekiojimų į [[Niujorkas|Niujorką]]. [[1943]] m. [[birželio 19]] d. H. Kisindžeris tapo JAV piliečiu.
H. Kisindžeris buvo 56-asis JAV valstybės sekretorius nuo [[1973]] iki [[1977]], o nuo [[1969]] metų iki [[1975]] dar užėmė ir prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais postą.
* „Didžiausios istorijos tragedijos yra ne tada, kai geras susiduria su blogu, o tada, kai du geri susipeša tarpusavyje“.
Lietuviškai išleista H. Kisindžerio knyga "Diplomacy"„Diplomacy“ ("Diplomatija"„Diplomatija“. Pradai, 2003. Vertė [[Arvydas Sabonis (1954)|Arvydas Sabonis]])
== Apkalta karo nusikaltimais ==
=== Henry Kissinger Teismas ===
Susidomėjimas Henry Kissinger sugrįžo, žurnalistui [[Christopher Hitchens]] išleidus knygą ''[[The Trial of Henry Kissinger]] (Henry Kissinger Teismas)''. Knygoje dėstoma negailestinga kritika, kaltinanti JAV politiką padarius neregėto masto karo nusikaltimus, ypatingai pažymima jo vykdyta politika tokiose šalyse, kaip [[Vietnamas]], [[Kipras]], [[Kambodža]], [[Čilė]] ir [[Rytų Pakistanas]] (dabar [[Bangladešas]]). Anot knygos, jo užsienio politika siekė sudaryti sąjungas su šalimis, esančiomis strategiškai svarbiose geografinėse vietose – [[Turkija]], [[Pakistanas|Pakistanu]] ir pan. Šioms šalims sąjungininkėms buvo leista vykdyti karo veiksmus prieš kitas demokratines valstybes ir žudyti jų gyventojus be jokio įsikišimo.
=== Sąsajos su operacija ''Condor'' ===
[[2001]] m. [[gegužės 31]] d. H. Kissinger viešint Ritz viešbutyje [[Paryžius|Paryžiuje]], prancūzų teisėjas [[Roger Le Loire]] pareikalavo jam įteikti šaukimą į teismą. Loire teigė norįs apklausti Kissinger dėl gandų apie [[JAV]] sąsajas ir dalyvavimą operacijoje ''Condor'' (8-o dešimtmečio vidurio žudynių ir įkalinimo reidas, vykdytas [[Argentina|Argentinos]], [[Bolivija|Bolivijos]], [[Brazilija|Brazilijos]], [[Paragvajus|Paragvajaus]], [[Čilė]]s ir [[Urugvajus|Urugvajaus]] specialios paskirties saugumo tarbybų). Kissinger paliko šalį tą patį vakarą, o Loire šaukimas buvo perduotas [[JAV]] atstovybei Paryžiuje.
[[2001]] m. liepą, Čilės aukščiausias teismas išdavė tyrimą atliekančiam teisėjui [[Juan Guzmán Tapia|Juan Guzmán]] leidimą apklausti Kissinger dėl [[1973]] m. amerikiečių žurnalisto [[Charles Horman]] nužudymo, po Čilės kariuomenės įvykdyto perversmo. Teisėjo klausimai diplomatiniais kanalais buvo perduoti Kissinger, tačiau liko neatsakyti.
[[2001]] m. rugpjūtį, argentiniečių teisėjas Rodolfo Canicoba, remdamasis Abipusės Teisinės Pagalbos Susitarimu (''Mutual Legal Assistance Treaty''), [[JAV]] atstovybei išsiuntė laišką, reikalaujantį Kissinger parodymų dėl tiriamos operacijos ''Condor''.
[[2001]] m. [[rugsėjo 10]] d., buvusio Čilės kariuomenės generolo [[René Schneider]] šeima [[Washington DC]] iškėlė civilinę bylą, kaltindama Kissinger davus nurodymą susidoroti su Schneider jam atsisakius prisidėti prie perversmo. Schneider buvo nužudytas perversmo rengėjų, ištikimų generolui [[Roberto Viaux]], nepavykusio bandymo suimti metu. Schneider du sūnūs siekia prisiteisti iš Kissinger ir buvusio [[CŽV]] vadovo [[Richard Helms]] 3 mln. JAV dolerių.
[[2001]] [[rugsėjo 11]] d., diktatoriaus [[Augusto Pinochet]] įvykdyto perversmo 28-ų metinių sukakties dieną, Čilės žmogaus teisių teisininkai Henry Kissinger, taip pat [[Augusto Pinochet]], buvusiam Bolivijos generolui ir prezidentui [[Hugo Banzer]], buvusiam Argentinos generolui ir diktatoriui [[Jorge Rafael Videla]] ir buvusiam Paragvajaus prezidentui [[Alfredo Stroessner]] iškėlė kriminalinę bylą kaltindami juos vykdžius operaciją ''Condor''.
=== Kita ===
[[2002]] m. trumpo apsilankymo [[Jungtinė Karalystė|JK]] metu Londono aukščiausias teismas parengė peticiją Kissinger areštui, dėl [[1969]] ir [[1975]] m. [[JAV]] bombardavimų šiaurės [[Vietnamas|Vietname]] ir [[Kambodža|Kambodžoje]], kurių metų žuvo daugybė Indokinų ir buvo suniokoti didžiuliai plotai gamtos ir gyvenamosios aplinkos. Tuo pat metu ispanų teisėjas [[Baltasar Garzón]], kuris anksčiau nesėkmingai prašė Jungtinę Karalystę išduoti apklausai diktatorių Pinochet, pareikalavo [[Interpolas|Interpolo]] sulaikyti Kissinger jo apklausai. Britų valdžia reikalavimui nepakluso.
Rytų Timoro aktyvistai bandė sulaikyti Kissinger jo knygos pristatymo kelionės metu, dėl paramos [[Suharto]], [[Indonezija|Indonezijos]] okupacijos ir [[1975]] m. vykdyto timoriečių genocido. ▼
▲Rytų Timoro aktyvistai bandė sulaikyti Kissinger jo knygos pristatymo kelionės metu, dėl paramos [[Suharto]], [[Indonezija|Indonezijos]] okupacijos ir [[1975]] m. vykdyto timoriečių genocido.
== Šaltiniai ==
== Literatūra ==
* Holger Klitzing: ''The Nemesis of Stability. Henry A. Kissinger’s Ambivalent Relationship with Germany.'' WVT, Trier 2007, ISBN 978-3-88476-942-3;
* Robert D. Schulzinger: ''Henry Kissinger. Doctor of diplomacy.'' Columbia Univ. Pr., New York 1989, ISBN 0-231-06952-9.
| 