Amerikos Valstijų Konfederacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rotlink (aptarimas | indėlis)
S neveikianti nuoroda
Eilutė 1:
[[Vaizdas:AlexanderStephens.jpg|thumb|Konfederacijos viceprezidentas Aleksandras Hamiltonas Stivensas]]
[[Vaizdas:Map of CSA 4.png|thumb|Konfederacijos teritorija]]
'''Amerikos Valstijų Konfederacija''' ({{angl|Confederate States of America}}) - – valstybė Šiaurės Amerikoje, gyvavusi [[1861]]-[[1865]]  m. Valstybė susikūrė, kai nuo JAV atsiskyrė pietinės valstijos, o likviduota [[JAV pilietinis karas|JAV pilietinio karo]] metu.[[FileVaizdas:Confederate_Rebel_Flag.svg|thumb|Konfederacijos vėliava]]
 
JAV prezidentu išrinkus [[Abraham Lincoln]] vergovinės pietų valstijos paskelbė apie išstojimą iš [[JAV]]. Pirmoji [[1860]]  m. gruodžio 20 d. apie atsiskyrimą paskelbė [[Pietų Karolina]], vėliau ja pasekė [[Misisipė]], [[Alabama]], [[Florida]], [[Džordžija]], [[Luiziana]], [[Teksasas]], o pilietinio karo metu atsiskyrė [[Virdžinija]], [[Tenesis]], [[Arkanzasas]] ir [[Šiaurės Karolina]]. Misūryje ir Kentukyje buvo apylygiai sąjungos ir konfederacijos šalininkų, tačiau oficialiai jos taip pat priklausė konfederacijai; tai simbolizuoja ir 13 žvaigždučių Konfederacijos vėliavoje - – po vieną kiekvienai valstijai.
 
Amerikos Valstijų konfederacijos įkūrimas paskelbtas [[1861]]  m. [[vasario 4]] d. Prezidentu tapo [[Jefferson Davis]]. sostine tapo [[Montgomeris]] Alabamoje, vėliau [[Ričmondas (Virdžinija)|Ričmondas]] Virdžinijoje. Likusios JAV atsiskyrimą laikė neteisėtu ir atsisakė pripažinti Konfederaciją. Nors jokia Europos valstybė konfederacijos oficialiai nepripažino, britai vykdė su ja prekybą ir pardavė Konfederacijai karinių laivų.
 
Šalies teritorija buvo apie 2 mln. km², čia gyveno apie 9 mln. gyventojų, iš jų 3,5 mln. juodųjų vergų ir 133 tūkstančiai juodųjų atleistinių.
 
Kai [[Robert E. Lee]] ir kiti konfederatų generolai 1865  m. pavasarį pasidavė, konfederacija žlugo, o pilietinis karas pasibaigė. Pietinės valstijos vėl buvo prijungtos prie JAV.
 
Konfederacijos susikūrimo priežastimi istorikai laiko tai, kad buvo bijoma, kad respublikonai apribos arba panaikins vergovę, arba tai, kad valstijų teisių apribojimai vergvaldystės klausimais paskatino pietines valstijas pasitraukti iš Jungtinių Valstijų.
 
Atsiskyrimą palaikė ir kai kurie Pietų dvasiniai lyderiai. [[Benjamin M. Palmer]] ([[1818]]-[[1902]]  m.), Pirmosios [[Presbiteriai|Presbiterių Bažnyčios]] Naujajame Orleane pastorius, 1860  m. skelbė apie tai, kad palaiko atsiskyrimą, nes baltieji pietiečiai esą turį teisę ir pareigą išlaikyti vergovę dėl savo ekonominio ir socialinio išlikimo, kad galėtų veikti kaip "bejėgių"„bejėgių“ juodųjų "globėjai"„globėjai“, apsaugotų pasaulinius ekonominius interesus ir apgintų religiją nuo "ateistinio"„ateistinio“ [[abolicionizmas|abolicionizmo]].<ref>Pamokslo tekstas [http://web.archive.org/20061204172452/members.aol.com/jfepperson/palmer.htm Benjamin Palmer'sPalmer’s "Thanksgiving„Thanksgiving Sermon"Sermon“]</ref>.
 
== Nuorodos ==