James Prescott Joule: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
Turtingo aludario, Bendžamino Džaulio (Benjamin Joule) (1784–1858) sūnus, Džaulis iki 1834 buvo mokomas namie, vėliau kartu su savo vyresniu broliu Bendžaminu iškeliavo studijuoti kartu su [[Džonas Daltonas|Džonu Daltonu]] į [[Mančesteris|Mančesterį]] ([[Manchester Literary and Philosophical Society]]). Abu spėjo pasimokyti vos kelerius metus [[aritmetika|aritmetikos]] ir [[geometrija|geometrijos]] kai Daltoną ištiko [[insultas]]. Tačiau Daltono įtaka išliko, kaip ir jo kolegų, [[chemika|chemiko]] [[Viljamas Henris]] (William Henry) ir Mančesterio inžinierių [[Peteris Evartas]] (Peter Ewart) ir [[Atonas Hodkinsonas]] (Eaton Hodgkinson). Vėliau Džaulį mokė [[Džonas Davisas]] ([[John Davis]]). Džaulį sužavėjo [[elektra]], taigi jis kartu su broliu eksperimentavo purtydami elektra vienas kitą ir šeimos tarnus.
 
Džaulis tapo alaus daryklos direktoriumi ir aktyviai dalyvavo jos veikloje iki verslo pardavimo 1854 metais. Mokslas buvo tik hobis, bet Džaulis greitai pradėjo domėtis galimybe pakeisti gamyklos [[garo variklis|garo variklius]] naujai išrastais [[elektrinis motoras|elektriniais motorais]]. Aktyviausias jo tyrimų laikotarpis buvo tarp 1897 ir 1847 m.<ref name="Tillery2013">Bill Tillery. ''[http://books.google.com/books?id=4xBTMAEACAAJ Physical Science]'', McGraw-Hill Education, 2013, 12377 p. ISBN 978-0-07-351389-8.</ref> 1838 pirmasis jo [[mokslinis striapsnis]] apie elektrą buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Elektros metraščiai“ (''Annals of Electricity''), kurį įkūrė Daviso kolega Viljamas Sturgeonas (William Sturgeon). Jis atrado [[Džaulio dėsnis|Džaulio dėsnį]] 1840 ir tikėjosi tuo padaryti įspūdį [[Karališkoji Draugija|Karališkajai Draugijai]] (Royal Society), tačiau jau ne pirmą kartą suvokė, kad jis buvo suprastas kaip paprastas provincijos diletantas. Kai 1840 metais Sturgeonas persikraustė į Mančesterį, jie su Džauliu tapo miesto intelektualų rato branduoliu. Abu pritarė idėjai, kad mokslas ir [[teologija]] turėtų būti sujungti. Džaulis toliau dėstė paskaitas Sturgeono Karališkojoje Viktorijos praktinių mokslų galerijoje (Royal Victoria Gallery of Practical Sience).
 
Savo Mančesterio paskaitose, iš dalies motyvuojamas verslininko gyslelės, iš dalies skatinamas mokslininko smalsumo, jis stengėsi apibrėžti kuri pirminė varomoji jėga (''XVIII ir XIX amžiuose naudoti terminai darbas, energija, jėga, galia dažnai vartoti ne pagal šiuolaikinius šių žodžių apibrėžimus'') gali atlikti didžiausią darbą. Vėliau jis pastebėjo, kad sudeginus [[svaras|svarą]] anglies garo variklyje šis duoda penkis kartus daugiau [[energija|energijos]] už svarą [[cinkas|cinko]], sunaudoto elektros elementuose. Džaulio dažnai naudotas darbo vienetas buvo apibūdinamas kai sugebėjimas vieno svaro masę pakelti į vienos [[pėda|pėdos]] aukštį.''<ref>Džaulio svaro – pėdos vienetas primena dabartinį energijos matą. Energija reikalinga užkelti m masės kūną į aukštį h yra mgh, kur g – laisvojo kritimi pagreitis. 1 svaras – pėda = 1.356 J.</ref>.