Tauragės istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→XIX amžius: 5555 |
S Atmestas 78.62.47.165 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas) |
||
Eilutė 29:
== XVIII amžius ==
[[1700]]–[[1721]] metais, [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Tauragė smarkiai nukentėjo, nes [[1699]] m. per miestą pražygiavo kariuomenė, padariusi miesteliui daug nuostolių. Miestelio augimą stabdė ir reguliarūs [[gaisras|gaisrai]]: [[1780]], [[1782]], [[1815]], [[1836]] m. Paskutinysis gaisras padarė daugiausiai žalos, gaisras kilo gegužės mėnesį, jo metu sudegė per 200 pastatų, tarp jų – [[1819]] metais statyta muitinė su visais sandėliai, [[paštas]] ([[1833]] m.), evangelikų bažnyčia ([[1787]] m.). Gaisro
== XIX amžius ==
Senosios kapinės buvo apnaikintos, o vėliau ir visai panaikintos, naujosios įsikūrė už senojo miesto (dab. Senosios miesto kapinės Pramonės gatvėje). Naujojo miesto išplanavimas buvo stačiakampis, išliko tik kelios senosios gatvės. [[1843]] metais pastatoma nauja mūrinė evangelikų – liuteronų bažnyčia, nors ją statyti buvo numatyta tarp dab. pilies ir banko. Prie šios bažnyčios pradedama kurti ir naujoji miesto aikštė (dab. Lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“). [[1870]] metais apie ją, vakarinėje dalyje, pastatomas namų blokas – dab. Vytauto g. 60. [[1844]]–[[1847]] m. pastatytas mūrinis muitinės pastatas – dabartinė [[Tauragės pilis]]. Muitinė duodavo daug pajamų – [[1855]] metais prekių įvežta už 3 mln. rublių, o išvežta už 9. [[1840]] metais priešais muitinę pastatytas paštas. Nuo [[1841]] mieste veikia [[vaistinė]]. [[1874]] m. dabartinių kultūros rūmų vietoje pastatoma mūrinė cerkvė. [[1903]] metais – mūrinė katalikų bažnyčia. [[1889]] m. įkuriama [[gaisrinė]]. [[1910]] metais pagal parengtą planą [[Tauragė]] visiškai „pastatyta“. Tada Tauragėje buvo apie 500 sklypų.
Tauragė buvo paliesta ir XIX a. sukilimų: per [[1830]]-[[1831|31]] metų sukilimą mieste buvo suorganizuotas sukilėlių būrys vadovaujamas F. Kybarto ir J. Urbonavičiaus, įvyko susirėmimas su kariuomene. [[1863]] metų sukilimo metu prie [[Tauragė]]s veikė Jablonskio-Dluskio sukilėlių dalinys. Taip pat kurį laiką miškuose prie [[Tauragė]]s veikė ir kunigo [[Antanas Mackevičius (1828)|A. Mackevičiaus]] vadovaujama sukilėlių rinktinė.
Per [[Tauragė|Tauragę]] ėjo [[knygnešys|knygnešių]] keliai. [[1870]]–[[1871]] metais Lietuvos teisme nagrinėta viena pirmųjų knygnešių bylų yra susieta su Taurage. Byloje kaltinami [[Tauragė]]s klebonas J. Tamoševičius, [[Žygaičiai|Žygaičių]] [[klebonas]] Vincentas Norvaiša, [[Pagramantis|Pagramančio]] [[vikaras]] Vincentas Butvydas ir [[Gaurė]]s vikaras Vitalis Dembskis lietuviškų knygų platinimu.
=== Švietimas ===
XVIII a. pab. – [[1868]] m. prie evangelikų – liuteronų bažnyčios veikė 7 parapijinės mokyklos, [[1867]] m. jose mokėsi 234 mokiniai. Tauragėje veikė ir slapta lietuviška mokykla, kurią [[1893]] metais susekė. [[1889]] metais mieste buvo H. Vasilčikovo įkurta jo vardo progimnazija, nuo [[1911]] gimnazija. [[1910]] m. įkurta mergaičių gimnazija.
== XX amžius ==
| |||