Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dinarų kalnynas''' yra kalnų grandinė [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Balkanai|Balkanuose]], besidriekianti per [[Slovėnija|Slovėnijos]], [[Kroatija|Kroatijos]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Kosovas|Kosovo]] ir [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] valstybes (kartais priskiriama ir [[Albanija]]).

Kalnai tęsiasi apie 650  km palei [[Adrijos jūra|Adrijos]] jūrą nuo [[Julijos Alpės|Julijos Alpių]] šiaurės vakaruose iki [[Šiaurės Albanijos Alpės|Šiaurės Albanijos Alpių]] (jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui) pietuose.

[[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų [[kalnas|kalnai]] sudaryti iš pilkšvų [[klintis|klinčių]]. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai [[krituliai|kritulių]], todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo [[smegduobė]]. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai [[slėnis|slėniai]] vadinami [[poljė]]mis ir gali apimti iki 100  km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka [[upė]]s. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta [[Urvas|oloje]]. Tokia vieta vadinama [[ponoras|ponoru]]. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų [[dirvožemis|dirvožemiai]] gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami [[kukurūzai]] ir [[kviečiai]].