|
|vėliava =
|image_map =Bulgaria Simeon I (893-927).svg
|image_map_caption = Bulgarija 893-927893–927 m.
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|atstovas2 =
}}
'''Bulgarijos imperija''' arba '''Bulgarijos carystė''' ({{bg|Българско царство}}) – ankstyvųjų viduramžių valstybė [[Balkanai|Balkanuose]], kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko tiurkų kilmės [[bolgarai|bolgarų]] gentys, egzistavusi VII–XI a. Didžiausio išsiplėtimo laiku IX a. II pusėje ir X a. pirmoje pusėje kontroliavo dabartinės [[Bulgarija|Bulgarijos]], [[Makedonija|Makedonijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Kosovas|Kosovo]], taip pat dalinai [[Rumunija|Rumunijos]], [[Vengrija|Vengrijos]], [[Voivodina|Voivodinos]] teritorijas.
Tuo metu buvo vadinama tiesiog Bulgarija. Ankstyvuoju etapu (iki 864 m.) dar buvo vadinama '''Bulgarų chanatu (kaganatu)''', 864–917/927 m. buvo '''Bulgarijos kunigaikštyste'''. Tačiau, kad atskirti nuo kitų bolgarų sukurtų valstybių, šiuolaikiniai istorikai dažniausiai prideda papildomą žodį. Kad atskirti nuo [[Didžioji Bulgarija|Didžiosios Bulgarijos]], ji dar vadinama '''Dunojaus Bulgarija'''. Kad atskirti nuo bulgarų imperijos, egzistavusios XII–XIV a. ([[Antroji Bulgarijos imperija|Antrosios Bulgarijos imperijos]]), dar vadinama Pirmąja Bulgarijos imperija.
== Istorija ==
=== Įsikūrimas ===
[[Vaizdas:The foundation of the BG.png|thumb|left|Bulgarų imperijos pirminė teritorija VIII a.]]
Imperijos įkūrėjai bolgarai buvo tiurkų kilmės tauta, savo gentinę konfederaciją sukūrusi 630–668 m. [[Ponto stepė]]je. Imperijai suirus, bulgarų chanas [[Asparuchas]] su 30-5030–50 tūkst. karių migravo į vakarus, kirto [[Dunojus|Dunojaus upę]] ir įsiveržė į [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] silpnai kontroliuojamą [[Mažoji Skitija|Mažosios Skitijos provinciją]]. 680 m. Bizantijos ir bulgarų armijos susidūrė Ongalio mūšyje, kuris baigėsi bulgarų pergale, ir Bizantija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijų, o 681 m. pripažinti Bulgariją kaip nepriklausomą valstybę. Ankstyvuoju laikotarpiu Bulgarija apėmė Mažosios Skitijos, [[Žemutinė Mezija|Antrosios Mezijos]] ir [[Paupio Dakija|Paupio Dakijos]] provincijas, o jos sostine tapo naujai pastatyta gyvenvietė [[Pliska]]. Taip pat bolgarai kontroliavo nemažas teritorijas į šiaurę nuo Dunojaus iki pat [[Karpatai|Karpatų kalnų]] (pietinę [[Dakija|Dakiją]]).
Bulgarijos užvaldytos teritorijos jau buvo stipriai slavizuotos, ir čia buvo įsigalėję [[septynios slavų gentys]]. Bizantija jas laikė savo teritorija tik ''de jure'', kadangi jokia kita valstybė čia nesusiformavo ir nepareiškė savo teisių į šias teritorijas. Bolgarai buvo pirmieji. Tokiu būdu bolgarai įsitvirtino susidariusiame vakuume tarp Bizantijos pietuose, [[Chazarų kaganatas|Chazarų kaganato]] rytuose ir [[Avarų kaganatas|Avarų kaganato]] šiaurėje.
Nors atsinešę su savimi tiurkų kalbos variantą ir tiurkų religiją [[tengrizmas|tengrizmą]], bolgarai gana sparčiai maišėsi su vietos slavais, perimdami jų kalbą, papročius, tačiau išsaugo savo pavadinimą. Į šią slavų bulgarų tautą buvo absorbuotos ir kitos regione gyvenę tautos – [[dakai]] ir [[trakai]].
Mūšyje su chazarais žuvus chanui Asparuchui, jo sūnus Tervelis įsitreaukėįsitraukė į intrigas dėl Bizantijos sostąsosto. Sėkmingai parėmęs [[Justinianas II|Justinianą II]], jis gavo naujų teritorijų, o 717–718 m. padėjo apginti [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] nuo [[arabai|arabų]], išskersdamas jų apie 30 tūkst.
753 m. mirus chanui Sevarui, Bulgarija nugrimzdo į vidinę krizę, kurios metu dėl sosto plėšėsi keli įtakingi klanai, visi chanai buvo nužudomi ir valdė labai trumpai. Tuo pasinaudojo Bizantijos imperatorius [[Konstantinas V]], siekdamas sunaikinti savo priešę, tačiau jam tai nepavyko.
=== Ekspansija ===
[[Vaizdas:Territory of the First Bulgarian Empire - 9 th century.png|thumb|Bulgarijos teritorinė ekspansija IX a.]]
IX a. į valdžią atėjęs chanas [[Krumas (Bulgarija)|Krumas]] (803–814 m.) atkūrė vidinę ramybę ir centralizuotą valdžią. Be to, jis pradėjo savo valstybės plėtrą. 804–806 m. jis sunaikino Avarų kaganato likučius šiaurėje ir nustatė savo vakarinę sieną su [[Frankų imperija]]. 811–813 m. vykdydamas užkariavimus į pietus, jis nusiaubė visą Trakiją ir net grasino Konstantinopoliui. Prisijungti pavyko [[Sofija|Serdiką]] ir kitas teritorijas į pietus nuo Dunojaus.
Chano Omurtago laikais Bulgarija ilšlaikėišlaikė ilgametę taikos sutartį su Bizantija, vietoj karų atstatinėdama šalies ekonomiką ir išpuošdama sostinę Pliską. Vėlesni chanai, [[Malamiras]] ir [[Presianas]], jau gana taikiais būdais plėtė Bulgarijos teritoriją į pietus, inkorporuodami beveik visą [[Makedonija (regionas)|Makedoniją]] (dab. Makedoniją, Kosovą ir dalį Graikijos). 839 m. bulgarų interesai susidūrė su slavų [[serbai|serbų]] pasipriešinimu, kas sustabdė jų ekspansiją į vakarus.
[[Borisas I]] (852–889) žinomas kaip vienas didžiausių Bulgarijos chanų. Savo valdymo laikais jis jau susidūrė su atsigaunančia Bizantijos galia, todėl reikėjo priimti svarbius šalies ateičiai sprendimus. Vienas jų buvo krikšto priėmimas iš Bizantijos 864 m., kuris leido Borisui konsoliduoti centrinę valdžią, o sykiu pagerino santykius su pietine kaimyne. Didelis pasiekimas buvo Bulgarijos bažnyčios autonomija, kuri padarė bulgarų kalbą trečiąja oficialia bažnytine kalba po lotynų ir graikų. Šis faktas labai paskatino bulgarų kalbos vystymąsi ir sykiu jos rašybos sistemų – [[kirilica|kirilicos]] ir [[glagolica|glagolicos]] sukūrimą. Borisas taip pat perkėlė valstybės sostinę į [[Preslavas|Preslavą]], statydino daug krikščioniškųjų bažnyčių ir atsisakė „pagoniško“ chano titulo, pakeisdamas jį slavišku „kunigaikščio“ (''knyaz'') arba caro.
Boriso įpėdinis [[Simeonas I]] (893–927) pasiekė didžiausio teritorijos išsiplėtimo, kadangi galutinai nukariavo serbų valstybę [[Raškos valstybė|Rašką]] ir pasiekė Adrijos jūrą. Tiesa, ekspansiją į vakarus 926 m. sustabdė [[kroatai]]. 917 m. bulgarų armija susidūrė su Bizantija viename didžiausių viduramžių mūšių prie Anchialo, kuriame patyrė didelę pergalę. Konstantinopolį išgelbėti vos pavyko.
=== Silpimas ===
Po Simeono mirties imperija pradėjo silpti. Serbų Raška iškovojo nepriklausomybę, o iš šiaurės valstybę siaubė [[madjarai|madjarų]] ordos. 944 m. šiaurės rytuose puolė [[pečenegai]]. 968 m. į Bulgariją įsiveržė [[Kijevo Rusia]]. Valstybė nebuvo tvirta ir viduje. Be įpėdinystės nesutarimų, čia vyko ir religiniai konfliktai, kuriuos inspiravo [[bogomilai|bogomilų]] judėjimas.
Pasinaudodama Bulgarijos krize, Bizantija paėmė į nelaisvę carą Borisą II ir atėmė iš jo valdovo titulą. Visa Bulgarija į rytus nuo [[Iskeras|Iskero]] paskelbta Bizantijos protektoratu. Vakarinėje Bulgarijoje (sostinė perkelta į [[Skopjė|Skopję]]) vyko pasipriešinimo kova, kuriai vadovavo [[Kamitopuliai]]. Vienas jų, [[Samuilas]], gerai vadovavo pasipriešinimui prieš Bizantiją ir net sugebėjo atkariauti daugumą prarastų žemių. 997 m. mirus paskutiniajam Krumo dinastijos carui Romanui, Samuilas tapo naujuoju caru. Tačiau jam teko kovoti dviem frontais – prieš sustiprėjusią [[Vengrijos karalystė|Vengriją]] šiaurėje ir stiprėjančią Bizantiją pietuose. Pastaroji sugebėjo užimti senąsias sostines Pliską ir Preslavą, o vėliau sumušė bulgarus prie Skopjės. 1014 m. pralaimėtas Kleidiono mūšis nulėmė, kad 1018 m. Bulgarijos armijos likučiai pasidavė ir valstybė panaikinta. Jos likučiai inkorporuoti į Bizantijos imperiją.
== Kultūra ==
Bulgarijos imperijos kultūra yra tapatinama su archeologine '''Pliskos-Preslavo kultūra''', kuri Rumunijos archeologų įvardinama kaip '''Dridu kultūra'''. Joje maišosi tiurkiškas, slaviškas ir bizantiškas krikščioniškasis paveldas.
Bulgarai išvystė savitą architektūrą, kurioje naudojama mediena ir plytos. Tuo principu statytos tvirtovės ir gynybinės sienos. Įvedus krikščionybę, pradėjospradėtos statyti [[cerkvė]]s. Svarbiausios jų buvo Pliskos didžioji bazilika, vienas didžiausių to meto statinių, ir Auksinė Preslavo cerkvė. Iš šio laikotarpio išlikę ir rūmų griuvėsių, pvz. Omurtago rūmai. Bulgarijoje buvo išvystyta puošyba keraminėmis glazūruotomis plytelėmis, kuriose vaizduojami augalų ir geometriniai elementai, šventųjų atvaizdai.
Bulgarai atsinešė su savimi senąją tiurkų religiją [[tengrizmas|tengrizmą]], kuri rėmėsi tikėjimu į vienatinį dievą [[tangra|Tangrą]]. Visi pirmieji chanai išlaikė šią religiją ir atlikdavo ritualus. Didžioji dalis liaudies išpažino daugybę slavų dievų, bet nemažai buvo ir krikščionių, gyvenusių čia dar nuo Romos imperijos laikų. IX a. viduryje Krikščionybė galutinai įsitvirtino kaip pagrindinė šalies religija.
Bulgarijos krikštas labai paskatino kultūros vystymąsi. Ypač didelė įtaka buvo bulgarų kalbos, raštijos, literatūros raidai. 886 m. Bizantijos misionieriai Kirilas ir Metodijus sukūrė specialų raštą [[glagolica|glagolicą]], adaptuotą slavų kalboms rašyti. Iš jo X a. išsivystė [[kirilica]], kuri vėliau tapo daugelio slavų kalbų rašto sistema. Bulgarijoje buvo du svarbiausi kultūros židiniai, kur veikė vienuoliai, mokslininkai, vertėjai, kur buvo perrašinėjamos ir verčiamos knygos iš graikų kalbos. Vienas jų buvo sostinėje Preslave, o kitas – [[Ochridas|Ochride]].
| 