Epilepsija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Epilepsijos atsiradimo mechanizmas (patogenezė) ==

Epilepsijos patogenezėje labai svarbus mikro­cheminis reiškinys, nes tai depolia­rizuojančioji iškrova. Ji kyla dėl užsitęsusių membranos potencialo pokyčių pažeistuose galvos smegenų žievės neuronuose ir yra lin­kusi plisti, "uždegdama" vis naujus greta esan­čius neuronus. Epilepsiško dirglumo sinchronizacija labai svarbi patologinių iškrovų plitimui sme­genyse ir priepuolių generalizacijai. Kai dirglių neuronų grupė tampa pakankamai didelė, ši elektros iškrova registruojama EEG.

Iš esmės, jaudrinančiąją neurotransmisiją nervų siste­moje užtikrina '''glutamatas''', iš dalies - ir '''aspar­tatas'''. Slopinančiąją neurotransmisiją vykdo '''gama aminosviesto rūgštis (GASR)'''. Turi įtakos ir neuromoduliatoriai noradrenalinas, acetil­cholinas, kurie lemia neurono jautrumą kla­sikiniams neurotransmiteriams.

Sveikose sme­genyse yra abiejų procesų (jaudinančiosios ir slopinančiosios sistemos) pusiausvyra, sutriki­mas lemia priepuolių genezę. Vienų epilepsijos formų kertinis mechanizmas yra slopinimo stoka, kitų - per didelis dirglumas.

 

== Ligos eiga ==