Bent Larsen: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 165:
Jis buvo vienas iš nedaugelio šiuolaikinių [[Didmeistris|didmeistrių]], kuris kai kada naudodavo Berdo pradžią (1.f4) ir kurį laiką žaisdavo 1.b3, sistemą, kuri dabar žinoma, kaip Larseno pradžia, arba Nimco-Larseno ataka (taip pavadinta dėl Aarono Nimcovičiaus indėlio nagrinėjant šią pradžią), Juodaisiais žaisdavo [[Olandiškoji gynyba|olandiškąją gynybą]], tuo laikotarpiu, kai aukšto lygio turnyruose šią gynybą retai kas žaisdavo. Atgaivino rikio pradžią (1.e4 e5 2.Rc4) ir sėkmingai ją [[1964]] m. naudojo. Ieškojo naujų kelių juodiesiems žaidžiant [[Filidoro gynyba|Filidoro gynybą]] (1.e4 e5 2.Žf3 d6). [[1971]] m. parašė trumpą [[Monografija|monografiją]] pavadintą „Kodėl ne Filidoro gynyba?“
 
Jis pirmasis iš aukšto lygio žaidėjų naudojo Grand Prix ataką [[Siciliškoji gynyba|Siciliškojoje ginybojegynyboje]] (1.e4 c5 2.f4), ir taip paskatino jos populiarumo augimą. [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|Septintojo dešimtmečio]] viduryje demonstravo pasitikėjimą [[Aliochino gynyba]], kurią naudodavo net svarbiais atvejais. Žaisdamas retai naudojamą [[Skandinaviškoji gynyba|Skandinaviškąją gynybą]] (1.e4 d5) [[1979]] m. nugalėjo Pasaulio čempioną [[Anatolijus Karpovas|Anatolijų Karpovą]] – tai iššaukė susidomėjimą šia gynyba. Mėgstamas variantas [[Karo-Kano gynyba|Karo-Kano gynyboje]] (1.e4 c6 2.d4 d5 3.Nc3 dxe4 4.Nxe4 Nf6 5.Nxf6+ gxf6), pavadintas jo vardu kartu su [[Deividas Bronšteinas|D. Bronšteinu]] (Bronšteino-Larseno variantas), kurio idėja - už susilpnintą pėstininkų struktūrą juodieji išlaiko du rikius.
 
Juodaisiais dažnai naudojo [[Griunfeldo gynyba|Griunfeldo gynybą ]](1.d4 Nf6 2.c4 g6 3.Nc3 d5). Kartu su Stefanu Zeuthenu išleido knygą apie šią pradžią, kurioje iškelta įdomių minčių, kaip galima panaudoti Griunfeldo pėstininkų struktūrą, žaidžiant ne tik juodaisiais, bet ir baltaisiais .<ref>http://www.chess.co.uk/twic/chessnews/obituaries/bent-larsen-1935-2010</ref>