Pirmoji Bulgarijos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 52:
'''Bulgarijos imperija''' arba '''Bulgarijos carystė''' ({{bg|Българско царство}}) – ankstyvųjų viduramžių valstybė [[Balkanai|Balkanuose]], kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko tiurkų kilmės [[bolgarai|bolgarų]] gentys, egzistavusi VII–XI a. Didžiausio išsiplėtimo laiku IX a. II pusėje ir X a. pirmoje pusėje kontroliavo dabartinės [[Bulgarija|Bulgarijos]], [[Makedonija|Makedonijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Kosovas|Kosovo]], taip pat dalinai [[Rumunija|Rumunijos]], [[Vengrija|Vengrijos]], [[Voivodina|Voivodinos]] teritorijas.
Tuo metu buvo vadinama tiesiog Bulgarija. Ankstyvuoju etapu (iki 864 m.) dar buvo vadinama '''Bulgarų chanatu (kaganatu)''', 864-917/927 m. buvo '''Bulgarijos kunigaikštyste'''. Tačiau kad atskirti nuo kitų bolgarų sukurtų valstybių, šiuolaikiniai istorikai dažniausiai prideda papildomą žodį. Kad atskirti nuo [[Didžioji Bulgarija|Didžiosios Bulgarijos]], ji dar vadinama '''Dunojaus Bulgarija'''. Kad atskirti nuo bulgarų imperijos, egzistavusios XII-XIV a. ([[Antroji
== Istorija ==
Eilutė 67:
753 m. mirus chanui Sevarui, Bulgarija nugrimzdo į vidinę krizę, kurios metu dėl sosto plėšėsi keli įtakingi klanai, visi chanai buvo nužudomi ir valdė labai trumpai. Tuo pasinaudojo Bizantijos imperatorius [[Konstantinas V]], siekdamas sunaikinti savo priešę, tačiau jam tai nepavyko.
===Ekspansija===
[[vaizdas:Territory of the First Bulgarian Empire - 9 th century.png|thumb|Bulgarijos teritorinė ekspansija IX
IX a. į valdžią atėjęs chanas [[Krumas (Bulgarija)|Krumas]] (803–814 m.) atkūrė vidinę ramybę ir centralizuotą valdžią. Be to, jis pradėjo savo valstybės plėtrą. 804-806 m. jis sunaikino Avarų kaganato likučius šiaurėje ir nustatė savo vakarinę sieną su [[Frankų imperija]]. 811-813 m. vykdydamas užkariavimus į pietus, jis nusiaubė visą Trakiją ir net grasino Konstantinopoliui. Prisijungti pavyko [[Sofija|Serdiką]] ir kitas teritorijas į pietus nuo Dunojaus.
Eilutė 81:
Pasinaudodama Bulgarijos krize, Bizantija paėmė į nelaisvę carą Borisą II ir atėmė iš jo valdovo titulą. Visa Bulgarija į rytus nuo [[Iskeras|Iskero]] paskelbta Bizantijos protektoratu. Vakarinėje Bulgarijoje (sostinė perkelta į [[Skopjė|Skopję]]) vyko pasipriešinimo kova, kuriai vadovavo [[Kamitopuliai]]. Vienas jų, [[Samuilas]], gerai vadovavo pasipriešinimui prieš Bizantiją ir net sugebėjo atkariauti daugumą prarastų žemių. 997 m.mirus paskutiniajam Krumo dinastijos carui Romanui, Samuilas tapo naujuoju caru. Tačiau jam teko kovoti dviem frontais - prieš sustiprėjusią [[Vengrijos karalystė|Vengriją]] šiaurėje ir stiprėjančią Bizantiją pietuose. Pastaroji sugebėjo užimti senąsias sostines Pliską ir Preslavą, o vėliau sumušė bulgarus prie Skopjės. 1014 m. pralaimėtas Kleidiono mūšis nulėmė, kad 1018 m. Bulgarijos armijos likučiai pasidavė ir valstybė panaikinta. Jos likučiai inkorporuoti į Bizantijos imperiją.
== Kultūra ==
[[vaizdas:Preslav Golden Church Klearchos 3.jpg|thumb|left|Preslavo auksinės cerkvės griuvėsiai]]
[[vaizdas:St. Theodor.jpg|thumb|200px|Šv. Teodoro atvaizdas keramikinėse plytelėse]]
Bulgarijos imperijos kultūra yra tapatinama su archeologine '''Pliskos-Preslavo kultūra''', kuri Rumunijos archeologų įvardinama kaip '''Dridu kultūra'''. Joje maišosi tiurkiškas, slaviškas ir bizantiškas krikščioniškasis paveldas.
Bulgarai išvystė savitą architektūrą, kurioje naudojama mediena ir plytos. Tuo principu statytos tvirtovės ir gynybinės sienos. Įvedus krikščionybę, pradėjos statyti [[cerkvė]]s. Svarbiausios jų buvo Pliskos didžioji bazilika, vienas didžiausių to meto statinių, ir Auksinė Preslavo cerkvė. Iš šio laikotarpio išlikę ir rūmų griuvėsių, pvz. Omurtago rūmai. Bulgarijoje buvo išvystyta puošyba keraminėmis glazūruotomis plytelėmis, kuriose vaizduojami augalų ir geometriniai elementai, šventųjų atvaizdai.
Bulgarai atsinešė su savimi senąją tiurkų religiją [[tengrizmas|tengrizmą]], kuri rėmėsi tikėjimu į vienatinį dievą [[tangra|Tangrą]]. Visi pirmieji chanai išlaikė šią religiją ir atlikdavo ritualus. Didžioji dalis liaudies išpažino daugybę slavų dievų, bet nemažai buvo ir krikščionių, gyvenusių čia dar nuo Romos imperijos laikų. IX a. viduryje Krikščionybė galutinai įsitvirtino kaip pagrindinė šalies religija.
Bulgarijos krikštas labai paskatino kultūros vystymąsi. Ypač didelė įtaka buvo bulgarų kalbos, raštijos, literatūros raidai. 886 m. Bizantijos misionieriai Kirilas ir Metodijus sukūrė specialų raštą [[glagolica|glagolicą]], adaptuotą slavų kalboms rašyti. Iš jo X a. išsivystė [[kirilica]], kuri vėliau tapo daugelio slavų kalbų rašto sistema. Bulgarijoje buvo du svarbiausi kultūros židiniai, kur veikė vienuoliai, mokslininkai, vertėjai, kur buvo perrašinėjamos ir verčiamos knygos iš graikų kalbos. Vienas jų buvo sostinėje Preslave, o kitas - [[Ochridas|Ochride]].
== Valdovai ==
{{Bulgarijos istorija}}
| |||